Kaip kovoti su koronovirusu? Iš ko galima pagaminti rankų dezinfektantą namuose, koks pats geriausias būdas naikinti virusus ir kaip virusą naikina drėkintuvai

Žmonės panikuoja dėl Covid-19 sukeliančio koronaviruso (SARS-cov-2) plitimo, dėl to kai kurios prekės (vanduo, tualetinis popierius, ilgo galiojimo maistas), išparduodami itin greitai ir dėl to gali kilti jų trūkumas.

Kas dar dingsta iš parduotuvių lentynų? Rankų valikliai. Netgi tokie internetinės prekybos gigantai, kaip Amazon sunkiai patenkina bent kiek garsesnių šios prekės gamintojų produkcijos paklausą.

Tad, gali kilti mintis tokios paprastos prekės pasigaminti pačiam. Juk iš esmės ten tik alkoholis? Na, reikalas truputėlį sudėtingesnis. Pakalbinome kelis ekspertus, kurie atkreipė dėmesį į svarbiausius aspektus ir saugumo priemones, kaip galima geriau apsaugoti save ir aplinkinius nuo viruso plitimo, ir kaip geriausiai pasidaryti rankų valiklį iš priemonių, kurių gal net turite namie.

Ką atsiminti svarbiausia

Pirmiausia, reikia suprasti, kad geriausias būdas palaikyti rankas švarias – plauti jas muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) svetainėse pateikiamos rankų plovimo rekomendacijos ir rankų valiklių geriausio naudojimo praktika. CDC pabrėžia, kad nors „kai kuriose situacijose alkoholio turintys valikliai gali greitai sumažinti ant rankų esančių mikrobų skaičių,“ jie nepašalina visų užkratų.

Be to, jei planuojate gamintis savo rankų valiklį, atminkite, kad norint, kad jis veiktų kaip numatyta, ingredientai turi būti tiksliai atmatuoti. Antraip jie gali padaryti daugiau žalos, nei suteikti naudos.

Infekcionistas ir Cincinnačio universiteto klinikinės medicinos profesorius Carl Fichtenbaum Popular Mechanics sakė, kad savadarbiai rankų valikliai, „nėra prasta mintis.“ Jis taip pat pabrėžė ingredientų matavimo svarbą efektyvumui.

„Jei valiklyje bus tinkamas kiekis izopropilo alkoholio ar etanolio — 60 procentų ar daugiau — jis turėtų veikti tinkamai,“ sako Fichtenbaumas.

Apie rankų plovimą

Rankų plovimas atrodo gan paprastas — sudrėkinti rankas, išmuiluoti, nuskalauti. Tačiau išties yra tinkamos rankų plovimo technikos protokolas: plauti mažiausiai 20 sekundžių, nepamiršti tarpupirščių, išorinės delnų pusės ir panagių. Pasak kosmetiko chemiko, Perry Romanowski, plaunantis rankas, vandens temperatūra „nepaveikia mikrobų pašalinimo efektyvumo.“

Atrasis dalykas, kurį reikėtų žinoti, yra, kad rankų valiklį vietoje rankų plovimo paprastai rekomenduojama naudoti ten, kur tradicinis rankų plovimas yra sunkiai įmanomas, pavyzdžiui, kur trūksta vandens. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukūrė savadarbių „rankų valymo formulių“ gidą, skirtą padėti negalinčioms tinkamai nusiplauti rankų bendruomenėms. Turėkite omenyje, šis PSO gidas skirtas rankų valiklį didelėms bendruomenėms, ne atskiriems asmenims.

Romanowski sakė Popular Mechanics, kad pagrindinis rankų valiklio komponentas yra etanolis (alkoholinių gėrimų pagrindas) arba izopropanolis. Dar Romanowski pridūrė, kad alkoholis paprastai sutirštinamas kokiu nors akrilo polimeru, pavyzdžiui, Carbomer (polimerų grupė, gaminama iš akrilo rūgšties. Kadangi eilinių piliečių stalčiuose karbomerų indeliai paprastai neguli, Romanowskis siūlo pakeisti jį alijošiaus geliu.

Ko reikės

Ingredientai

99% izopropanolio

Alijošiaus gelio

Priemonės

Dubenėlis maišymui

Mentelė maišymui

Švarus piltuvėlis

Gerai išplautas ir išdžiovintas butelis su užsukamu kamšteliu ar pompa laikyti valiklį

Tereikia sumaišyti ingredientus, supilti per piltuvėlį į butelį, ir naudoti kai prisireiks. Atsiminkite, valiklyje yra ingredientų, kurie, nurijus, sveikatos neprideda, tad pasirūpinkite, kad butelis ar flakonas būtų uždaromas, aiškiai pažymėtas ir nepasiekiamas vaikams.

Pasak Romanowskio, kad formulė būtų efektyvi, joje turi būti bent 60 procentų alkoholio. Tad, jei norite užpildyti nedidelį (230 ml) buteliuką savadarbiu skysčiu, reikėtų imti bent 140 ml alkoholio ir likusius 90 ml alijošiaus gelio.

„Rankų valikliai nenužudo visų virusų,“ pabrėžia jis. „Muilas ir vanduo pašalina juos nuo rankų.“ Tad, nekeiskite rankų plovimo rankų valikliu. Jei tik įmanoma, visada rinkitės plovimą muilu 20 sekundžių.

O degtinė netinka?

Trumpai tariant, naudoti geriamąjį alkoholį – etanolį – rankoms valyti galima. Tačiau jis turi būti mažų mažiausiai 90% stiprumo. Tad, degtinė netiks, nes joje alkoholio būna 40 procentų, o kad efektyviai kovotų su užkratu, jo turi būti bent 60 procentų.

Fichtenbaumas pasakoja, kad etanolis dezinfekavimui „naudotas nuo XIX amžiaus antros pusės. Dauguma tyrimų atlikta su alkoholiniais valikliais, kuriuose naudojamas izopropanolis, n-propanolis ar etanolis. Įrodymų, kad etanolis žudo daug virusų, tarp kurių ir SARS bei MERS – netrūksta.“ Bet negalima pamiršti, kad vien pasišlakstymo degtine negana — norint efektyviai susidoroti su patogenais, reikia kruopščiai padengti priemone rankas, nepamirštant panagių.

Apibendrinant, 90% ar stipresnis alkoholis užduotį atlieka, „bet jis neveiks taip gerai, nes rankos veikiamos trumpiau,“ pažymi Romanowskis. Vėlgi, jei prieinamas vanduo ir muilas, geriau rinktis juos.

Jei valiklio poveikis trumpas, jis nespėja suskaidyti virusą supančio ir saugančio lipidų apvalkalo. Christine L. Moe, Emory universiteto profesorė ir Globalaus saugaus vandens centro direktorė, sako, kad tokie virusai, kaip gripo, „atrodo jautresni alkoholiniams rankų valikliams.“ Bet alkoholis turi pajėgti suardyti lipidų sluoksnį ir nužudyti virusą. Be to, Moe pabrėžia rankų plovimo svarbą.

„Kruopštus rankų plovimas… visada geriau už alkoholinį rankų valiklį bet kokio viruso atveju. Rankų trynimas, muilo paviršiaus aktyvumo medžiagos ir tekantis vanduo padės nuplauti virusus nuo rankų,“ sako Moe.

Prevencinės priemonės

Norintiems sumažinti užsikrėtimo COVID-19 pavojų, Fichtenbaumas be geros higienos pataria nepamiršti oro drėkinimo.

„COVID-19 gali išgyventi 20-40 procentų santykinės drėgmės aplinkoje. Kai drėgmė pasiekia 60-80 procentų, virusui išlikti tampa sunku. Visiems koronavirusams nepatinka didesnė nei 40 procentų drėgmė, tad, būtų galima patarti naudoti drėkintuvą, nors jis gali veikti mažoje erdvėje,“ sako jis.

Be to, yra ir kitų priemonių – įskaitant nepanikavimą, – apie kurias turėtume atsiminti. Jis irgi pažymi, kad užkrato plitimą gali sumažinti dažna rankų plovimas, „ypač čiaudint ar kosint“.

„Turėkite nosinaičių ir naudokite jas, kad kosint ar čiaudint lašeliai kuo mažiau plistų po kambarį. Jei sergate, turėtumėte likti namie. Jei galite, dirbkite iš namų. Po ligos grįžę į darbą, nepamirškite valyti bendro naudojimo daiktų ir vietų – telefonų, čiaupų, durų rankenų,“ sako Fichtenbaumas. Jis primena, kad turėtume matyti didesnį paveikslą.

„Kiekvienas turi būti bendruomenės sprendimo dalimi.“

„Kalbant apie didesnės rizikos populiacijos dalis – silpnesnės imuninės sistemos, sergančius širdies ar plaučių ligomis ar vyresnius nei 60 metų amžiaus, – kelionių atsisakymas gal ir kelia nepatogumų, bet yra tikrai gera mintis. Jei esate jauni ir sveiki, užsikrėtimas COVID-19 jums nelabai grėsmingas, bet reikia atsiminti, kad galite šia liga užkrėsti aplinkinius, kuriems tai gali baigtis liūdniau. Kiekvienas turi būti bendruomenės sprendimo dalimi.“

Jei norite imtis papildomų prevencinių priemonių prieš COVID-19:

1. Pasiskiepykite nuo gripo.
2. Kosėdami ir čiaudėdami, prisidenkite alkūnės linkiu.
3. Dažnai plaukitės rankas muilu ir vandeniu.
4. Venkite liesti veidą.
5. Laikykitės atokiau nuo kosinčių ir čiaudinčių aplinkinių.
6. Jei esate sveiki, nedėvėkite kaukių — ypač chirurginių, nes jos gerai neapsaugo nuo užkratą pernešančių dalelių.