Aiškėja dar viena priežastis, kodėl vieni miršta nuo COVID-19, kiti lengvai pagyja - pasitikrinkite D vitaminą

Preliminariose tyrimo, kurį atliko „Queen Elizabeth Hospital Foundation Trust“ fondo ir Rytų Anglijos universiteto mokslininkai, išvadose nepakankamas vitamino D kiekis organizme siejamas su didesne mirties nuo COVID-19 rizika, tačiau akademikų bendruomenė šio darbo vertinimo dar nepateikė, skelbia sciencealert.com.

Šis tyrimas neabejotinai vertas dėmesio ir gali tapti svarbia trūkstama naujojo koronaviruso dėlionės dalimi, primenančia, kad mūsų sveikata ir liga – labai sudėtingas pačių įvairiausių gyvenimo būdo veiksnių mechanizmas. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad jis – žymiai didesnio masto mokslinio dialogo dalis, o tai reiškia, jog dar per anksti rengti kokias nors rekomendacijas ir juo labiau skubėti į vaistinę įsigyti šio vitamino papildų.

Mokslininkai mokslinėje literatūroje ieškojo duomenų apie tai, koks vidutinis vitamino D kiekis yra dvidešimties Europos valstybių gyventojų organizme, ir tada palygino šiuos skaičius su mirčių nuo COVID-19 atvejų statistika kiekvienoje iš jų.

Paprastas statistinis tyrimas parodė gana įtikinamą skaičių koreliaciją: šalyse, kur žmonių organizme vitamino D kiekis mažesnis, užfiksuota daugiau mirčių nuo COVID-19.

„COVID-19 pavojingiausias tiems, kuriems labiausiai stinga vitamino D“, – pirminėse tyrimo išvadose skelbia mokslininkai.

Ekspertai perspėja, kad tokio tipo moksliniai tyrimai turi trūkumų – dažniausiai jie tiesiog konstatuoja vieną ar kitą faktą, tačiau nepaaiškina, kaip ir kodėl vienas ar kitas ryšys egzistuoja. Pavyzdžiui, žmonės, kurių organizme didesnis vitamino D kiekis, gali daryti ir kažką kitą, kas jiems padeda sumažinti naujojo koronaviruso daromą žalą. Nepaisant to, šio tyrimo rezultatai pernelyg nestebina, nes jau seniau ir ne kartą nustatyta, kad sveikas vitamino D kiekis organizme sumažina kvėpavimo takų infekcijų, pavyzdžiui, gripo, tuberkuliozės ar astmos vaikystėje, riziką.

Vitaminas D – riebaluose tirpus junginys, kurį organizmas gali gauti kaip maistingąją medžiagą kartu su maistu, pavyzdžiui, grybais ar žuvimi, arba pasigaminti pats odos ląstelėse (tam tikros formos cholesteroliui reaguojant su ultravioletiniais spinduliais).

Vitaminas D pirmiausia padeda mūsų kaulams išlaikyti reikiamą kalcio kiekį; kai šio vitamino stinga, padidėja rachito sukeltų pakitimų ir kaulų degeneracijos (pavyzdžiui, osteoporozės pavidalu) rizika.

Pastaruoju metu mokslininkai vis garsiau kalba apie vitamino D svarbą mūsų imuninei sistemai. COVID-19 ir vitamino D ryšys – viena iš naujausių eskaluojamų temų.

Kad ir kokie prieštaringai vertinami šio tyrimo rezultatai bebūtų, vieno mokslinio darbo, dar net kritiškai neįvertinto kolegų, išvados neturėtų būti pakankamas pagrindas medicininiams patarimams, nes tam paprasčiausiai stinga patikimų įrodymų.

2017 metais mokslininkas Markas J Bollandas iš Oaklando universiteto Naujojoje Zelandijoje ir Aberdyno universiteto mokslininkė iš Jungtinės Karalystės Alison Avenell atkreipė dėmesį, kaip atsargiai derėtų interpretuoti tokius tyrimus.

„Vitamino D papildai – labai opi tema, provokuojanti karštas diskusijas tiek už, tiek prieš šio vitamino vartojimą“, – savo apžvalgos, kurioje apžvelgia pastarųjų dešimties metų darbus šioje srityje, įvade teigia minėtieji akademikai.

Galbūt rezultatai ir teikiantys vilčių, tačiau toks statistinis ryšys neturėtų būti beatodairiškai verčiamas rekomendacija, aktualia visiems. Net ir Pasaulio sveikatos organizacija atsargiai vertina tokio pobūdžio tyrimus kaip pagrindą specifinėms gairėms.

„Mes manome, tai šie rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip pagrindas kelti hipotezę, o tai reiškia, kad reikia atlikti daug išsamių klinikinių bandymų“, – konstatuoja M. J. Bollandas ir A. Avenell.

Tyrimas, kurio išvadose spekuliuojama, kad vienas lengvai prieinamas vitaminas lemia gyvybės ir mirties klausimą, gali nuskambėti kaip išsigelbėjimo scenarijus, tačiau reikia atlikti daugiau išsamių tyrimų, aiškinantis, kaip ir kodėl egzistuoja tokie ryšiai, ir subalansuojant su vitaminų papildų vartojimu siejamas rizikas.

Atsidūrus pandemijos, kiekvieną savaitę visame pasaulyje pražudančios tūkstančius, epicentre, ima atrodyti, jog mokslas veikia labai lėtai. Kad ir kaip ten bebūtų, visada verta laukti.