Štai kaip tiriamas žmogus dėl COVID-19: pojūčiai ne patys maloniausi

Atvykus į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) iškart esame nukreipiami į polikliniką, kurioje bus atliekamas kraujo tyrimas. Jis rodo, ar žmogus yra persirgęs COVID-19 ir ar turi imunitetą šiai infekcijai.

Pasak NVI direktorės profesorės Sonatos Jarmalaitės, testai yra kelių tipų, o testavimas šioje įstaigoje buvo pradėtas dėl to, jog vėžiu sergantys pacientai yra ypatingai didelėje rizikos grupėje, todėl būtina užtikrinti jų saugumą.

Vienas iš COVID-19 tyrimų – kraujo mėginys

„Jeigu norime žinoti ar buvo kada nors kontaktas su virusu ir ar susiformavo imuninis atsakas, tiriame kraują ir kraujyje jau tiriame žmogaus imuninio atsako rezultatą, antikūnus susiformavusius specifiškai prieš šį virusą. Šie kraujo testai atliekami keliais būdais“, – kalbėjo profesorė.

Kai kraujo tyrimas jau yra paimtas, pacientas siunčiamas pasiimti specialų lipduką – tai identifikacinis numeris, kuris klijuojamas ant mėgintuvėlių. Mėgintuvėlis su paciento krauju toliau keliauja į laboratoriją.

„Kraujas pristatomas į laboratoriją – iš procedūrinio kabineto atneša sesutė ar padejėja, sudeda mums į štatyvą ir toliau kraujas keliauja į centrifugą, kurioje būna 15 minučių. Serumas atsiskiria nuo raudonųjų kraujo kūnelių ir tyrimas yra daromas iš serumo“, – pasakojo Biomedicinos technologė Birutė Nekrošienė.

Įdomu tai, jog su tokiu pat aparatu atliekamas ne tik COVID-19 antikūnų tyrimas, bet ir vėžių žymenų.

„Paleidžiame aparatą ir po 25 minučių turėtų būti atsakymas. <...> Žalia lemputė reiškia, kad jau prasidėjo procesas ir dabar už maždaug 20 minučių, pusvalandžio bus atsakymas, lemputė užsidegs ir tada žinosime, ar tyrimas teigiamas, ar neigiamas“, – kalbėjo B. Nekrošienė.

Po kurio laiko paaiškėja kraujo tyrimo rezultatas.

„Jūsų serologinio testo atsakymas yra neigiamas – 0,065. Testo riba yra vienetas, jeigu daugiau negu vienas, vadinasi, kad jūs turite antikūnių pieš COVID-19. Tai reiškia, kad jūs esate nepersirgęs ir neturite imuniteto šiam virusui“ – „Delfi“ žurnalisto Tito Atraškevičiaus kraujo tyrimo rezultatus pristatė vyresnioji ordinatorė dr. Rasa Sabaliauskaitė.

Kita stotelė – tyrimas iš nosiaryklės

Keliaujame į kitą stotelę, kur laukia dar vienas tyrimas – šį kartą bus imami tepinėliai iš nosiaryklės ir gerklės. Toks tyrimas parodo, ar pacientas šiuo metu nėra užsikrėtęs koronavirusu.

„Jeigu norime pasakyti ar pacientas turi infekciją ir ar gali prasidėti ligos eiga, atliekame genetinį testą. Genetinis testas informatyvus praktiškai iškart po infekcijos patekimo į nosiaryklę“, – pasakojo prof. S. Jarmalaitė.

Iš pradžių vyksta pasiruošimo darbai, užklijuojamas lipdukas, paimami sterilūs tepinėlio vamzdeliai ir paimamas tepinėlis iš burnos. Antras tepinėlis – iš nosiaryklės.

Paimama servetėlė, mėgintuvėlis ir šie ėminiai keliauja į genetinę laboratoriją, kurioje bus atliekamos biologinės manipuliacijos apie 5-6 valandas.

Į šią pastato dalį paprasti žmonės nepateks – laboratorijoje dirbama su virusu, todėl tai yra itin pavojinga.

Svarbiausia švara ir sterilumas. Norint patekti į NVI švariąsias patalpas, reikia kruopščiai kelis kartus dezinfekuoti rankas ir apsirengti specialų apsauginį kostiumą, nes šioje vietoje bus vykdomos biologinės reakcijos.

„Pirmiausia reikėtų užsidėti chalatą. Jie yra skirti mūsų apsaugai, kad neapsitaškytume nei nuo mėginių, nei nuo mūsų pačių kristų ląstelės, virusai. Kiekvieną kartą, kai keičiamės, tai vis dezinfekuojame rankas“, – sakė biologė Ieva Vaicekauskaitė.

Agnė Šeštokaitė, jaunesnioji mokslo darbuotoja pasakoja, kaip toliau vyksta tepinėlio iš nosiaryklės tyrimas.

„Analizuojame gautus šiandienos mėginius, taip pat juos registruojame į sistemą ir galiausiai juos inkubuojame, dėl saugumo priemonių. Po pusvalandžio 56 laipsnių temperatūroje virusas tampa ne toks aktyvus, todėl negalima taip lengvai apsikrėsti, – pasakoja A. Šeštokaitė.

– Taip pat naudojame kitą regentą – lizes. Pirmiausia išsipilstysime lizės regentą, galiausiai išpilstysime mėginius ir tada mūsų plokštelė su visais mėginiais keliaus per šį koridorių pas PGR regentus pilstantį žmogų.“

Dar keli tyrimo etapai

Einame į kitą laboratoriją, kurioje dirbama su pacientų ėminiais. Keli sluoksniai apsaugos priemonių ir burzgiantys aparatais skleidžia nemažai šilumos, tad laboratorijoje išties šilta, merginos net juokauja, jog esame pirtyje.

Atlikus pipetavimą laboratorijoje, laukia kitas žingsnis – aparatai vykdys reakciją, kuriai pasibaigus paaiškės ar tiriamieji yra užsikrėtę koranavirusu, ar ne.

Vėliau mėginiai vėl dedami į centrifugą, kurioje yra sukami apie minutę.

„Kitas žingsnis – pažiūrėti, ar nėra burbuliukų, nes kai dedame į kitą aparatą neturėtų būti jokių burbuliukų. Kai įdėsiu į plokštelę, bus paleidžiama speciali programa kompiuteryje, kurią rekomenduoja reagentų gamintojas. Praėjus pusantros valandos, nes tiek trunka šis tyrimas, mes matome rezultatus kompiuteryje. Galutinė stotelė yra rezultatų analizė, bet iš praktinės pusės, pilstymas yra paskutinė stotelė“, – sakė medicinos genetikė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Justina Gaiževska.

Taigi praktinė tyrimo dalis jau baigta – dabar lieka rezultatų analizė kompiuterinėje programoje, kuri ir parodys, ar yra infekuotų atvejų.

„Į plokštelę yra dedami ne tik mėginiai, bet ir kontrolės – neigiama kontrolė, kuri parodo užterštumą ir jokių kreivių, jokių pokylių neturi būti. Ir teigiama kontrolė, kurioje yra virusas ir pagal kurią galime vertinti, ar pacientas serga. Jei nėra jokių raudonų kreivių, reiškia, tyrimas yra neigiamas. Jeigu būtų raudonos kreivės, tai jau ženklas mums, kad šitas pacientas yra užsikrėtęs virusu“, – pasakojo J. Gaiževska.

Gauti rezultatai netrukus yra suvedami į elektroninę sistemą „esveikata.lt“, kur tiek gydytojai, tiek pacientai gali matyti galutinį tyrimo rezultatą, tai yra sužinoti, ar žmogus yra užsikrėtęs COVID-19 virusu, ar ne.