Mokslininkai paaiškino, kodėl žmonėms patinka kartus kavos skonis: vadovaujantis evoliucine logika, mes turėtume norėti jį išspjauti

Bet paaiškėjo, kad kuo žmogus jautresnis karčiam kofeino skoniui, tuo daugiau kavos jis linkęs išgerti, teigiama tyrimo, atlikto Šiaurės Vakarų medicinos ir QIMR Berghofer medicinos tyrimų institute Australijoje, išvadose, rašoma sciencedaily.com.

Jautrumą sukelia genų atmaina. „Logiška būtų tikėtis, kad žmonės, kurie yra itin jautrūs karčiam kofeino skoniui, turėtų gerti mažiau kavos, – sako profilaktinės medicinos profesorė Marilyn Cornelis iš Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos. – Savo tyrime išsiaiškinome, kad yra priešingai – kavą geriantys asmenys įpranta prie kartaus skonio ir išsiugdo gebėjimą pajusti kofeiną dėl jo stimuliuojančio poveikio.“

Kitaip tariant, žmonėms, kurie labiau jaučia kavos kartumą – ypač išskirtinį kofeino kartumą – šis skonis ima sietis su gerais dalykais, sako M. Cornelis. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad kofeinui jautresni žmonės paprastai geria daug kavos ir mažai arbatos. Bet tai gali būti aiškinama tuo, kad geriant daug kavos, nebėra kur įterpti arbatos, pažymi M. Cornelis.

Tyrime taip pat paaiškėjo, kad žmonės, jautriau reaguojantys į kartų kinino ir propiltiouracilo (PROP) skonį (sintetinis skonis, siejamas su junginiais, randamais kryžmažiedėse daržovėse), kavos vengia. Taip pat tokie žmonės vartoja mažiau alkoholio, ypač raudonojo vyno.

„Tyrimas parodė, kad tai, ar mėgstame kavą, arbatą ir alkoholį, priklauso nuo mūsų jautrumo karčiam skoniui, apibrėžto genetiškai“, – sako M. Cornelis.

Tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 400 tūkst. vyrų ir moterų iš Didžiosios Britanijos, metu mokslininkai, taikydami Mendelio atsitiktinės atrankos metodiką (kuri paprastai taikoma ligų epidemiologijoje), ištyrė priežastinį ryšį tarp kartaus skonio ir įpročio gerti konkretų gėrimą.

Genų variacijos, siejamos su jautrumu kofeinui, kininui ir PROP, buvo nustatytos ankstesniame tyrime, kuriame buvo tiriami Australijoje gyvenantys dvyniai. O šiame aprašytajame tyrime šios genų atmainos buvo patikrintos siejant jas su dalyvių anketomis, kuriose jie turėjo atsakyti į klausimus apie kavos, arbatos ir alkoholio vartojimą.

„Skonis tiriamas ilgą laiką, bet mes iki šiol iki galo nežinome jo veikimo mechanizmo, – sako M. Cornelis. – Skonis yra vienas iš juslių. Norime jį suprasti iš biologinės perspektyvos.“