Gera žinia - tyrimas parodė, kad vaikai COVID-19 serga pakankamai lengvai

Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių; iš Baltijos šalių tyrime dalyvavo Lietuva ir Estija. Tyrimas organizuotas itin greitai, – buvo pradėtas pandemijos piko metu – balandžio pirmąją dieną ir tęsėsi iki balandžio 24 dienos. Kaip teigia VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, pagrindinė tyrėja Lietuvoje dr. Inga Ivaškevičienė, iš viso šiuo laikotarpiu buvo tirti 582 vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Lietuvoje į tyrimą buvo įtraukti 6 tuo metu koronaviruso infekcija COVID-19 sirgę Vaikų ligoninės pacientai.

Kaip teigia vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė, tyrimas parodė, kad vaikai serga pakankamai lengvai, tik 8 proc. (48 vaikams) tirtų vaikų prireikė intensyviosios terapijos paslaugų, o Lietuvoje jų nereikėjo nė vienam nepilnamečiui. Iš visų pacientų, kuriems buvo taikyta intensyvi medicinos priežiūra, tik pusei jų (4 proc.) reikėjo ir kvėpavimo pagalbos, vienam vaikui taikyta EKMO (ektstrakorporinė membraninė oksigenacija). Iš viso per tą laikotarpį nuo šios infekcijos mirė 4 vaikai (0,69 proc.) iš 582 tiriamųjų.

Tyrėjai vertino pagrindinius ligos požymius ir tai, kurie iš jų pasireiškė dažniausiai: karščiavimą ir kosulį (65 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (54 proc. atvejų) ir apatinių kvėpavimo takų, arba pneumonijos (25 proc. atvejų), taip pat virškinimo sutrikimo (22 proc.) simptomus. Pastebėta, kad kai kuriems vaikams virškinimo sutrikimai pasireikšdavo be jokių kataro požymių, – įprastai šis simptomas pirmiausia priskiriamas žarnyno infekcijoms. 16 proc. atvejų vaikų liga pasireiškė be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.

Kaip teigia Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė, tyrimas buvo labai svarbus jau vien dėl to, kad infekcijos plitimo pradžioje visus labiausiai trikdė nežinomybė, trūko mokslo įrodymais grįstų duomenų iš Europos ir Vakarų šalių, kuriais remtis įprasta mūsų šalyje. Duomenų trūkumas sunkino galimybes planuoti intensyviosios terapijos paslaugas.]