Didžiulės apimties tyrimas parodė, kad rizika vaikams susirgti tuberkulioze didesnė, nei manyta

Rizikos rodikliai išaugo

Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad aktyvios tuberkuliozės išsivystymo rizika ypač didelė 1–5 metų amžiaus vaikams. Iš jų, infekuotų šios ligos bakterijomis, gali susirgti net 19 proc. Taip pat paaiškėjo, kad infekuotiems 5–19 metų amžiaus vaikams aktyvios tuberkuliozės išsivystymo rizika yra 8–12 proc.

Tokie rodikliai žymiai didesni, nei buvo žinoma anksčiau. Štai seni duomenys rodė, kad 1–2 metų amžiaus mažyliams aktyvios ligos išsivystymo rizika yra apie 10 proc., o 3–5 metų amžiaus vaikams – tik 5 proc.

Per metus dėl tuberkuliozės pasaulyje miršta apie 205 000 vaikų, o jų sergamumo studijose dar nemažai spragų. Toks platus šios srities šiuolaikinis tyrimas, kuriam vadovavo Stanfordo medicinos mokyklos specialistai, pirmasis nuo 1940 metų.

Vertino duomenis iš per trisdešimt šalių  

JAV mokslininkai vaikų rizikos susirgti aktyvia tuberkulioze naujus rodiklius gavo išanalizavę 46 mažesnių tyrimų, atliktų 34 šalyse nuo 1998 metų, duomenis. Studija apėmė 137 647 vaikus, kurių šeimos nariui ar kitam artimajam buvo diagnozuota aktyvi tuberkuliozė. Kiekvienas tyrimo dalyvis buvo stebimas vidutiniškai ketverius metus.

Tyrėjai analizavo ne tik ligos atvejus, bet vertino ir kitus veiksnius, pavyzdžiui, skiriamų vaikams ir jo šeimos nariams vaistų poveikį siekiant užkirsti kelią bakterijoms plisti.

Stanfordo universiteto specialistų studijos išvados neseniai paskelbtos „The Lancet“ interneto portale.

Vaikus gelbėti padeda efektyvesnė prevencija

Medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovo gydytojo Svajūno Barakausko pastebėjimu, naujausi duomenys ir mūsų šalyje turėtų paskatinti efektyvesnę vaikų sergamumo tuberkuliozės profilaktiką.

„Tvirtinama, kad Lietuvoje sergamumas tuberkulioze 4,5 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį. Todėl mūsų vaikams ypač padidėjusi rizika užsikrėsti šia sunkiai gydoma liga. Galime pasidžiaugti, kad šalyje vis plačiau naudojamas inovatyvus gama interferono iš kraujo mėginio tyrimas, kuris atvėrė naujas galimybes latentinės tuberkuliozės diagnostikoje“, – sakė jis.

Kaip žinoma, dauguma užsikrėtusiųjų serga latentine tuberkulioze (slaptąja forma). Apie 10 proc. tokių atvejų išsivysto į aktyvią tuberkuliozę, kurią gydyti būna daug sunkiau.

S. Barakauskas priminė, kad mokyklą lankyti pradedantiems vaikams įprastai atliekamas Mantu testas – į poodinį sluoksnį suleidžiamas didelis kiekis nukenksmintų skirtingų mikobakterijų baltymų ir laukiama reakcijos. Tačiau šio tyrimo, naudojamo jau per 100 metų, rezultatas neretai gali suklaidinti dėl skiepijimo nuo tuberkuliozės, nusilpusio imuniteto ir kt. Aiškinama, kad naudojant Mantu testą gaunama net per 40 proc. klaidingai teigiamų atsakymų. 

Pasak specialisto, modernus gama interferono (kvantiferono) tyrimas pasižymi itin dideliu specifiškumu ir jautrumu, nesukelia šalutinio poveikio. Paėmus kraujo atsakymas gaunamas vos per kelias dienas.

Vienas gali apkrėsti 25 žmones

Tūkstančius metų egzistuojanti tuberkuliozė visame pasaulyje pasmerkia mirčiai daugiau žmonių nei bet kuri kita infekcinė liga. Ji klastingesnė ir už COVID-19.

Vienas sergantysis tuberkulioze gali apkrėsti 25 žmones. Ji plinta oru, dažniausiai užsikrečiama nuo sergančiojo artimoje aplinkoje. Įkvėptos ligos bakterijos nusėda plaučiuose, ten dauginasi, o per kraują jos gali patekti į kitus organus: inkstus, stuburo ar galvos smegenis.

Daugelio infekuotų žmonių imuninė sistema sugeba pašalinti ligos bakterijas. Jei išsivysto aktyvi ligos forma ligonis kosėja su skrepliais ar su krauju, jaučia skausmą krūtinėje, silpnumą, karščiuoja, praranda apetitą ir kt.