Netinkama laikysena yra labai pavojinga sveikatai - štai ką sako ekspertai

Siaučiant COVID 19 pandemijai, vaikai mokėsi iš namų, žmonės, kurie turėjo galimybę, dirbo namuose. Tai galėjo sukelti neigiamą poveikį jų sveikatai. Dirbant sėdimą darbą, daug laiko praleidžiama uždaroje patalpoje, nuolat žiūrima į kompiuterio ekraną. Tai vargina akis bei kūną. Dėl šios priežasties labai svarbu daryti pertraukas, po darbo stengtis aktyviai judėti.

„Organizacijos priima naujus darbo būdus, leidžiančius dirbti nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Tačiau darbas namuose turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Vienas pagrindinių – darbo vietos namuose patalpos nėra tinkamai išdėstytos. Dažniausiai darbo vieta tampa virtuvės stalas“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas, doc. dr. Julius Griškevičius.

VGTU docentas rekomenduoja, kaip reikia tinkamai sėdėti, nekenkiant savo sveikatai. Pavyzdžiui, sėdint ant kėdės, alkūnės turi būti arti kūno ir 90 laipsnių kampu. Riešus reikia laikyti tiesiai, vengti juos lankstyti. Pečiai turėtų būti atpalaiduoti. Klubai, keliai ir kulkšnys taip pat turi būti laikomi 90 laipsnių kampu.

Pėdas reikia laikyti ant žemės arba ant kojoms skirtos atramos. Galva turi būti vertikalioje pozicijoje. Akys privalo žvelgti tiesiai, į priekį. Dirbant prie nešiojamo kompiuterio, reikėtų apsvarstyti galimybę įsigyti kompiuterio keltuvą.

Svarbu pasirinkti ir tinkamus baldus, kurie bus naudojami darbo vietoje. Juos renkantis reikia atkreipti dėmesį į savo ūgį, svorį, laikyseną bei lankstumą.

„Kėdės atlošas turi būti tiesus, su tinkama apatinės nugaros juosmens atrama. Darbo stalą reikėtų nusistatyti taip, kad dažnai naudojami daiktai būtų pasiekiami per dilbio ilgį, rečiau naudojami – per ištiestą ranką“, – pataria VGTU mechanikos fakulteto docentas.

Daugelį žmonių kankina nugaros skausmas, kuris gali būti stiprus ar dirginantis. Tai lemia įvairios priežastys. Atlikti tyrimai rodo, kad ergonomiška biuro kėdė su tinkama dubens atrama dažniausiai apsaugo nuo nugaros problemų.

„Jei sėdite priešais kompiuterio ekraną per dažnai ir ilgai, kyla didelė rizika turėti problemų, susijusių su nugaros ar kaklo skausmu. Geriausia matymo linija yra horizontali, tačiau žmonės per daug dažnai žiūri žemyn į klaviatūrą ar popierių“, – pasakoja J. Griškevičius.

Sveika ir tinkama žmonių laikysena rūpinasi ne tik gydytojai, bet ir biomechanikos specialistai. Jie projektuoja ir kuria reabilitacinę techniką, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlius, neįgaliesiems ar ligoniams reikalingų įvairių funkcijų turinčias lovas.

Biomechanikos ekspertai taip pat padeda gydytojams ir kineziterapeutams, reabilitacijų ar treniruočių metu suteikia biomechaninės informacijos apie žmogaus atliekamus judesius, parenka ar pagamina tinkamas ortopedines priemones.

„Visi baldai turėtų būti reguliuojami pagal žmogaus kūną. Esame skirtingo kūno sudėjimo ar lankstumo. Tačiau labai svarbu darbo vietą pritaikyti prie joje dirbančio žmogaus. Biomechanikos išmanymas leidžia tai padaryti itin tiksliai“, – sako docentas.

Netaisyklinga laikysena dažniausiai laikoma vaikų ir paauglių liga todėl, kad laikysenos problemas galima pamatyti tuomet, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, daug laiko praleidžia sėdėdami mokykliniame suole, atlikdami namų darbus.

Šiuos darbus neretai atlieka sėdėdami ne tiesiai, o pakrypę. Kai kuriais atvejais – net ir sėdėdami ant žemės, neva, taip atlikti užduotis smagiau. Tačiau svarbu nepamiršti, kad toks užduočių atlikimas itin kenkia vaikų laikysenai ir ją deformuoja. Tokiu atveju tenka kreiptis pas gydytojus.

„Šioje situacijoje gali padėti biomechanika, nes tai yra grandis tarp medicinos ir inžinerijos, padedanti atkurti sutrikusias žmogaus ir jo kūno dalių funkcijas. Galiu drąsiai teigti, kad biomechanikai yra stebukladariai, gebantys atkurti žmogaus judesius, suteikiantys galimybę gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia mechanikos fakulteto docentas.

Biomechanikos inžinierių tikslas – suprojektuoti ir sukurti technikos priemones, padedančias medikams darbą atlikti saugiai ir kokybiškai, tiksliai diagnozuoti ligą ar nustatyti žmogaus organizmo sutrikimus, parinkti tinkamas funkcijų atkūrimo priemones.