Profesorius išvardijo dažnas mitybos klaidas: taip elgdamiesi tik dar labiau sulėtinsite savo medžiagų apykaitą

Geriau pamirškite prastą miegą ir griežtą dietą

Kaip sakė pašnekovas, įvairūs veiksniai gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir sumažinti jos plastiškumą. Vienas iš tokių veiksnių yra per trumpas, nepakankamas miegas.

Kitas veiksnys – antsvorio mažinimas tik ribojant kalorijas. Pasak prof. A. Skurvydo, svoris negali būti mažinamas tik dieta ar badaujant, nes tai labai sulėtina medžiagų apykaitą.

„Jei mažiname antsvorį, būtinai kartu reikia taikyti ir fizinius pratimus. Jei jie taikomi, medžiagų apykaita sulėtėja daug mažiau nei taikant vien kalorijų apribojimą. Vienas iš bjauriausių dalykų yra tai, kad medžiagų apykaita labai sulėtėja, kai mažiname antsvorį tik apribojus kalorijas“, – kalbėjo A. Skurvydas.

Kenkia ir labai retas valgymas, kai žmogus per dieną valgo tik vieną ar du kartus. Ir atvirkščiai – medžiagų apykaita šiek tiek suintensyvinama, jei per dieną valgome 3 kartus ir vieną užkandį. Galima sakyti, kad toks valgymas „užveda“ medžiagų apykaitos varikliuką.

Tad valgyti tik vieną kartą per dieną – tikrai blogas pasirinkimas norint numesti svorio.

Nepamirškite pusryčių

Dar viena taisyklė, norint numesti svorio ir nesulėtinti medžiagų apykaitos – nepraleisti pusryčių. Nors šiuo metu itin populiaru būtent taip ir daryti: praleisti pusryčius ir taip tarsi pritaikyti protarpinį badavimą.

Pasak profesoriaus, protarpinis badavimas praleidžiant pusryčius – labai geras pasirinkimas, tačiau svarbu atsiminti, kad tai neturi tapti kasdienybė. Be to, tokį protarpinį badavimą galima taikyti arba porą savaičių, arba per savaitę keletą kartų, tačiau ne kasdien.

„Ne kasdienis pusryčių praleidimas labai gerai smegenų plastiškumui, nuotaikai gerinti. Tačiau norint sumažinti antsvorį, protarpinis badavimas mažiausiai tinka. Tokiu atveju jokiu būdu negalima praleisti pusryčių. Visas kalorijas palikti pietums ir vakarienei – negerai. Norint mažinti antsvorį, būtina sąlyga yra pusryčių valgymas“, – kalbėjo profesorius.

Pašnekovas pabrėžia – protarpinis badavimas skirtas smegenų atsinaujinimui, geresnei nuotaikai, savijautai. Tą rodo daugybė mokslinių tyrimų.

Svorio numesti ir medžiagų apykaitą pagreitinti tikrai nepadės ir greitos kalorijos. Pasak A. Skurvydo, jos blogos yra tada, jei jų suvartojus žmogus neužsiima fiziniu aktyvumu.

„Pavyzdžiui, jei medaus šaukštelį ar šokolado plytelę suvalgė sportininkas, kuris yra fiziškai aktyvus, tai vėliau jis tą cukrų panaudoja energijai“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau, jei greitos kalorijos vartojamos neužsiimant fiziniu aktyvumu, efektas bus priešingas.

„Greitos kalorijos po visą mūsų kūną pasiskirto labai greitai. Įsivaizduokite, jei suvalgėte maisto, kuriame buvo daug greitųjų angliavandenių, tas cukrus labai greitai pakliūna į kraują, apsuka visą ratą aplink raumenis, kepenis, inkstus, širdį, o organizmas taip staigiai paimti jų nespėja, – sakė prof. A. Skurvydas.

– Apsuka dar vieną ratą ir organizmas tuos angliavandenius nusiunčia į atsargas, iš jų pradeda gamintis blogieji balti riebalai, kuriuose pradeda vystytis uždegiminiai procesai. Vidiniam nutukimui didžiausią įtaką turi būtent greitosios kalorijos.“

Pats cukrus, kaip teigia profesorius, nėra blogis – blogai tai, kad į kraują jis pakliūna labai greitai ir dėl šios priežasties gali išderinti organizmą.

Norintieji numesti svorio dažnai drastiškai sumažina riebalų kiekį savo mityboje. Tačiau tai – tik dar vienas klaidingas įsitikinimas.

„Riebalų sumažinimas mityboje nepadės numesti kūno riebalų. Reikia sumažinti angliavandenių kiekį ir svoris iškart pradės mažėti. Mažiau pyragaičių, saldumynų, batono, saldiklių, saldintų gėrimų“, – patarė A. Skurvydas.

Koncentruotis ne į svorio numetimą, o į rodiklių pagerinimą

Įdomu tai, kad ne pats didesnis svoris yra sveikatos problema. Tikroji problema slypi giliau – tai keli pagrindiniai sveikatos rodikliai, kuriuos pagerinti reikia stengtis labiau nei numesti svorį.

„Dabar yra pilna įrodymų, kad gali būti sveikai nutukęs – tai reiškia, kad kūno masės indeksas (KMI) gali būti ir daugiau nei 30, bet, jei organizme trigliceridų kiekis nėra padidėjęs, kraujospūdis nėra per didelis, o didelio tankio cholesterolio kiekis yra didelis, galima sakyti, kad metaboliškai nutukimas nėra nesveikas“, – kalbėjo pašnekovas.

Tad daug svarbiau sureguliuoti šiuos metabolinius rodiklius – cholesterolį, trigliceridus ir kraujospūdį.

„Net ir nesumažinus svorio, bet aktyviai judant ir reguliuojant maistą, galime padaryti sveikatai daugybę gerų dalykų, pagerinti nuotaiką, protinį darbingumą, savijautą. Tad vien antsvorio mažinimas neturėtų būti tikslas. Žinoma, jei antsvoris yra didelis, jo reikia siekti atsikratyti“, – sakė A. Skurvydas.

Profesorius pabrėžia – daug labiau nei išorinis nutukimas, kenkia vidinis nutukimas.

„Labai blogai, jei yra vidinis nutukimas ir riebalai yra aplink širdį, kepenis. Jei kūno riebalai yra paviršiuje, jie nėra tokie pavojingi, kaip vidiniai“, – kalbėjo profesorius.

Kaip sužinoti, kad kankina vidinis nutukimas?

„Mokslininkai atlieka tomografinius tyrimus ir nuotraukose gali tai pamatyti. Tačiau žmonės paprastai to neatliks. Kitas variantas – yra išvestos įvairios formulės, kurios matuoja pagal bendrą kūno svorį, žiūri trigliceridų koncentraciją. Jei trigliceridų koncentracija yra padidėjusi, tai didelė tikimybė, kad kepenys bus suriebėjusios. Taip pat galima nutuokti, kad yra vidinis nutukimas, kai baltymo tyrimai rodo sisteminį uždegimą. Taip pat tą rodo sumažėjęs jautrumas insuliniui, pre-diabetinė būsena“, – sakė pašnekovas.

Kas vyksta, kai sulėtėja medžiagų apykaita? Profesorius atsako: jei medžiagų apykaita sulėtėja, žmogui gresia nutukimas.

„Net ir valgant tą patį maistą, kuris turi tiek pat kalorijų, kiek jų suvartodavote seniau, tos pačios kalorijos labai greitai bus dedamos į atsargas. Vienareikšmiškai sumažės žmogaus darbingumas. Bet pirmiausia tai padarys įtaką nutukimui, vidiniam nutukimui, pre-diabetinei būsenai ir lėtinėms ligoms“, – sakė A. Skurvydas.