Ką tepti ant duonos: sviestą ar margariną? Norint teisingai nuspręsti, reikia žinoti keletą aspektų

Per dieną – arbatinis šaukštelis sviesto

Sviestas, pasak gydytojos dietologės, yra jau labai seniai naudojamas produktas, o jo gamybos procesas yra visiems aiškus.

Kiekvieno žmogaus mitybos racione riebalai kasdien turėtų sudaryti apie 30-35 procentus. Gyvūninės kilmės riebalų – 10 proc., o augalinės – likusieji 20 proc.

„Sviestas yra gyvūninės kilmės riebalų šaltinis ir vienas iš būdų, kaip gauti pakankamą tokių riebalų kiekį, tai valgyti sviestą“, – kalbėjo K. Jasmontienė.

Per dieną sviesto norma yra maždaug arbatinis šaukštelis – toks jo kiekis nebūtų per didelis ir nedarytų žalos sveikatai. Beje, ir teigiamų savybių sviestas turi nemažai – jis yra energijos šaltinis, turi riebaluose tirpių vitaminų.

„Žinoma, tai ir cholesterolio šaltinis, kurio mums reikia, bet ne per daug. Dėl to gyvūninės kilmės produktų kiekis turi būti ribojamas“, – sakė gydytoja dietologė.

Itin svarbu, kaip pagamintas margarinas

Kalbant apie margariną, pasak pašnekovės, labai svarbu pažiūrėti, kas yra jo sudėtyje.

„Būdų, kaip gaminti margariną, yra keletas. Seniau margarinas, kai tik pradėjo vystytis, buvo tarsi „gelbėtojas“ nuo sviesto ir visi tikėjosi, kad jis yra sveikesnė alternatyva, – kalbėjo K. Jasmontienė.

– Vėliau žmonės suprato, kad iš tiesų tai nėra labai geras pakaitalas. Prieš keletą dešimtmečių jis buvo gaminamas hidrinant riebalus. Dėl šios priežasties susidarydavo nemažas kiekis transriebalų. Šiuo metu jų leidžiamas kiekis yra apirbotas ir sudėtyje 100 gramų jų gali būti ne daugiau nei 2 gramai.“

Tačiau, jei transriebalų bus mažiau nei pusė gramo, ant etiketės jie gali būti ir išvis nenurodyti.

„Svieste taip pat yra transriebalų, bet jie yra natūralūs, nes tam tikrų gyvūnų skrandyje jie patys pasigamina. Jų yra ir piene, kai kurioje mėsoje“, – sakė gydytoja dietologė.

Gaminant margariną senuoju būdu, transriebalai pasidaro hidrinimo metu vandeniliui jungiantis prie riebalų rūgščių. Tokiu būdu susidariusios riebalų rūgštys nėra palankios sveikatai, dėl jų labai didėja širdies ir kraujagyslių rizika, greičiau vystosi aterosklerozė ir kitos ligos.

„Šiuolaikiniai margarino gaminimo būdai yra kiek kitokie, juose vyrauja augaliniai aliejai. Priklausomai nuo to, koks margarinas, gali būti saulėgrąžų, alyvuogių aliejus. Tokiuose margarinuose vyrauja ne gyvūninės, o augalinės kilmės riebalai, tačiau juose daugiau omega-6 riebiųjų rūgščių“, – kalbėjo pašnekovė.

Rinktis riebalus su omega-3

Būtent dėl omega-6 margarino reikėtų vengti. Mat omega-6 mums dažnai ne tik netrūksta, bet ir būna daug daugiau nei reikėtų.

„Tyrimai rodo, kad dabar omega-3 ir omega-6 santykis yra ne 1:2 ar 1:3, kaip turėtų būti, bet 1:20. Tai reiškia, kad mūsų racione riebalai, gaunami iš omega-6, sudaro liūto dalį. O omega-3 riebalų organizme yra pakankamai nedaug“, – sakė K. Jasmontienė.

Geriausias sprendimas, pasak gydytojos dietologės, jei į salotas ir kitus patiekalus būtų pilamas alyvuogių, kanapių, linų sėmenų aliejus, o ant duonos tepamas saikingas kiekis sviesto.

„Jei žmogus serga širdies ligomis ir jam uždrausta valgyti gyvūninės kilmės riebalus arba jis juos renkasi kita forma nei sviestas, bet jam labai norisi sviesto ar kažko panašaus, tai galimas saikingas tokio margarino naudojimas, kuris neturi hidrintų riebalų. Nuo arbatinio šaukštelio tikrai nieko nenutiks, – patarė pašnekovė.

– Bet, jei vietoje sviesto žmogus šaukštais kabina margariną, tikrai nėra gerai.“

Tad jei teko sustoti parduotuvėje prie pieno produktų ir mąstyti – rinktis sviestą ar margariną, geriau rinktis sviestą. Vis dėlto jį naudoti reikia saikingai.

„Tikrai nesurasime visų sviesto ir margarino pliusų ar minusų. Jei vartoti margariną patogiau – vienas arbatinis šaukštelis per dieną nepakenks. Bet, jei kalbame apie senuoju būdu gamintą margariną, jam reikia pasakyti griežtą ne, jis jokių privalumų neturi ir yra žalingas“, – sakė K. Jasmontienė.