Toksikologas Badaras apie populiarų gydymosi būdą: dėl jo buvo didžiausi matyti kepenų pažeidimai

Norėjau klausti, ar ne cheminis gydymas yra geriau nei cheminis, nes iš principo, ir žolelės, ir grybai veikia dėl savo chemijos. Paklausiu kitaip, ar tikrai gydymas žolelėmis yra sveikesnis ir kitaip veikiantis organizmą?

Tiesiog bendram kontekstui – tas pats heroinas yra iš augalų, aguonų, kokainas iš kokainmedžio išgaunamas. Manyti, kad gamtos sukurtos medžiagos yra mažiau paveikios nei cheminės, pernelyg didelis sureikšminimas. Didžiausi, stipriausi iki šiol žinomi mokslui nuodai yra sukurti gamtos, žmogus net arti neprieina iki tų koncentracijų, kokius pakenkimus gali padaryti augalinės medžiagos. Dešimtimis, šimtais kartų reikia mažiau pačios grynosios medžiagos. O vaistai vartojami tada, kada jų reikia, ir nevartojami, kai jų nereikia. Lygiai tas pats ir su žolytėmis.

Bet juk pacientai dažnai sako, kad taip natūralu.

Aš suprantu žmonių norą gydytis natūraliai. Bet, manau, kad tai nėra gydymas, tai labiau savęs raminimas. Jei reikia tikro gydymo, žolelės dažniausiai būna nei prie ko.

Tada iš kitos pusės paklausiu – jei paimame tabletę, ten būna viena ar kelios veikliosios medžiagos. Jei paimame žolelę, be tos veikliosios medžiagos ten dar būna daugiau veikliųjų medžiagų. Tai ar tabletė nebus saugesnė už žolelę?

Dažniausiai tikrai taip. Tarkime paimkime jonažolę. Vokietijoje tai yra vaistinis preparatas parduodamas miligramais. Tai yra toks universalus preparatas, antidepresantas, veikia per 4 neurotransmiterių sistemas. Ją pridėjus prie egzistuojančio gydymo, ji iškraipo rezultatą. Jei galvotume, kad žolelės arba neveikia, arba veikai tik gerai – tai klystumėte.

Ar dažnai susiduriate su žolelių toksiniu poveikiu?

Pasakysiu kaip specialistas – didžiausią kepenų pakenkimą mačiau pacientui, kuris gydėsi žoliniu preparatu, skirtu kepenų veiklos pagerinimui.

Aš irgi turėjau pacientą, kuris vartojo papildus iš tinklinio marketingo, aišku, „natūralius“ ir būtent dėl kepenų veiklos. Kiekvieną kartą, kai jo kepenų veikla vis blogėdavo, jis vartodavo dar vieną papildomą preparatą ir priėjome prie to, kad nutraukėme viską ir kepenų veikla pagerėjo. Man savo praktikoje teko susidurti su vėžio gydymu musmirėmis. Kokia rizika atsiranda tokiu atveju?

Musmirės yra kelių rūšių, žiūrint, kurias vartoji. Jei vartoji klasikinę, kuri dažniausiai „skiriama“ tokioms patologijoms, tai yra raudonoji musmirė...

Taip, nes juk briedžiai jas valgo.

Na, briedžiai jų prisivalgę pradeda keistai elgtis. Mums irgi yra ne kartą ir ne du matyti žmonių, kurie vartojo musmirės preparatus, kai kurie netgi atsisiuntę paštu. Joje yra ibuteno rūgšties, tai klasikinis haliucinogenas, šamanų naudojamas daugelyje Šiaurės šalių. Kad būtų mokslui įrodytas veikimas prieš vėžį – jo nėra. Bet tai yra tradicijos. Blogiau yra tai, kad žmonės, susidūrę su rimta sveikatos problema atsisako klasikinės medicinos ir puola į žolinius, augalinius preparatus. Ir musmires vartoja, ir ugniažoles, ko tik nesame matę. Matėme ir rimtų sveikatos pakenkimų su savigyda.

Kaip galima labai lengvai suklysti su žolelių vartojimu? Galbūt rasti pas močiutę stiklainį su nežinomu užpilu, ar jau sergant tam tikromis ligomis ir vartojant vaistus, kartu dar vartoti žoleles?

Kai lietuviai ieškojo savo savasties, kažkokio logotipo, šūkio, tai vienas iš jų buvo Lietuva – drąsi šalis. Kai kas į tai žiūrėjo su šypsena. Manau, kad Lietuva yra per daug drąsi šalis. Ir pasitikėjimas savimi, kai autoritetas yra kaimynas, internetas... Europoje tie dalykai jau seniai praėję, pas mus tikėjimas stebuklais dar labai stiprus. Nors yra klasikiniai gydymo būdai, juos atmetame ir pradedame gydytis kažkokiomis mistikomis.

Gal tai labiau tikėjimas ne stebuklais, bet nepasitikėjimas medicina.

Ir jūs, ir aš žinau, kad tai nacionalinis paveldas. Pas mus pasitikėti medikais yra nei šis, nei tas.

Bet apsinuodijimo homeopatiniais preparatais dar tikriausiai neteko matyti?

Homeopatija visiems toksikologams yra labai miela sritis. Kai pasako šį žodį, mes nustojame klausytis. Nežinau, ką ji daro gero. Yra studijos, kurios įrodė, kad poveikio nėra, bet, jei ji vartojama, tai labiau placebo poveikis.

Tad, jei jau žudytis, tai geriau homeopatiniais vaistais.

Kiek nori.

Net skrandžio neplausite?

Tikrai ne.

Negaliu nepaklausti apie žolę – tą pačią kanapę. Dabar dažnai kalbama apie vėžio gydymą žole, vėžio simptomų mažinimą. Kaip jūs į tai žiūrite? Ar saugu įleisti į rinką žolę? O galbūt jau teko susidurti su žmonėmis, kurie tokiu būdu gydėsi?

Iš tiesų, reikšti savo nuomonę tokia tema, kur visi viską žino – arba taip, arba ne, arba juoda, arba balta, tai ką bepasakysi – kažkam nepatiks. Vis dėlto daug dėstau šiomis temomis ir savo nuomonės nereiškiu, o cituoju šaltinius. Dabar aišku tai, kad šiuo metu vienintelės ligos, kuriai registruotas kanapių, o tiksliau – CBD poveikis, tai yra dvi vaikiškos epilepsijos formos. Taip, yra krūva tyrimų, kurie yra perspektyvūs. Bet tai tas pats, kaip dabar su koronaviruso vakcina – keletas kompanijų ją kuria, bet nei viena kol kas nemeta į rinką, nes nėra baigti tyrimai.

Kalbant apie tą pačią kanapę – diskusijos apie ją buvo aktualios prieš 10 metų. Dabar bėda ta, kad kalbame ne apie vienokias ar kitokias kanapių rūšis, bet dalis produkcijos yra purškiama sintetiniais kanabinoidais. O sintetika nieko bendro su augalu neturi. Tada prasideda bėdos ir tragedijos.

Kurios pasireiškia priklausomybėmis.

Deja. Ir ne tik – prasideda įvairūs kraujavimai, taip pat ir į smegenis. Tai būtent sintetinių kanabinoidų pasekmė. Ir psichozės. Kai kurios šalys tiria mėginius, kuriuos sulaiko. Iki 60 proc. jų yra purkšti. Tai apie kokią augalinę medžiagą mes šnekame?

Ir tradiciškai, palinkėjimas žiūrovams.

Bus labai nuobodus ir tikriausiai nepatiks žiūrovams. Palinkėsiu – jei turite sveikatos problemų, kreipkitės į gydytojus. Bet Lietuvoje tai nepopuliaru. Turite sveikatos problemų – kreipkitės į specialistą. Visi namuose turime žirkles ir veidrodį, bet juk patys nesikerpame. Patikėkite, medicina irgi profesija.