Kaukės neapsaugo nuo koronaviruso ir, išvis, jis panašus į paprastą gripą? Populiariausi mitai apie COVID-19 ir ką mokslas jau žino

„Vos tik koronavirusas pasklido po pasaulį, kartu pasklindo ir gandai bei dezinformacija. Šie melai gali būti tokie pat pavojingi kaip ir pats virusas“, – trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanom Ghebreyesus.

Anot Tedroso, klaidinga informacija ir dezinformacija skatino žmones kenkti patiems sau: savarankiškai gydytis nuodingomis cheminėmis medžiagomis ar pavojingais vaistais bei nesiimti atsargumo priemonių, kurių derėtų imtis.

Tedrosas paaiškino, kad PSO ir jo partneriai ragina visas šalis parengti nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų siekiama skatinti mokslu pagrįstą informaciją apie sveikatą ir kovoti su klaidinga informacija.

„Mes raginame žiniasklaidą, technologijų bendroves, pilietinę visuomenę, tyrėjus ir kitus žmones prisidėti prie veiksmų, kurie neleistų šiai „infodemijai“ plisti“, – sakė jis.

Šiame straipsnyje pateikiame 5 plačiai paplitusius mitus bei svarbiausius mokslu pagrįstus faktus.

Mitas nr. 1: virusas paveikia tik vyresnio amžiaus žmones

Viename vykusiame mitinge Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė:

„Virusas paveikia tik pagyvenusius žmones. Senyvo amžiaus žmones, turinčius širdies ligų ir kitų problemų. Štai ką paveikia virusas. Tik tiek“, – pareiškė D.Trumpas.

Visgi moksliniai faktai paneigia šią informaciją – iš tikrųjų virusas gali paveikti bet kokio amžiaus žmones.

Nors vyresni žmonės yra linkę sirgti sunkesnėmis koronaviruso formomis ir jiems kyla didesnė grėsmė nuo viruso mirti, jaunesni žmonės jokiu būdu nėra apsaugoti.

Naujas tyrimas, trečiadienį paskelbtas Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) savaitės ataskaitoje apie sergamumą koronavirusu ir mirtingumą, atskleidė, kad jauni suaugusieji (nuo 20 iki 29 metų) sudaro daugiau nei 20 proc. visų patvirtintų koronaviruso atvejų JAV birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Tai didžiausias sergamumo rodiklis lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.

Nacionalinis sveikatos statistikos centras taip pat pateikė duomenis, kuriuose pranešama apie daugiau nei 1800 žmonių, jaunesnių nei 35 metų, mirčių, susijusių su koronaviruso infekcija.

Taip pat paskelbta, kad į ligoninę dėl šio viruso paguldytas 851 vaikas iki 18 metų.

Mokslininkai teigė, kad vyresni žmonės gali būti jautresni virusui, nes turi daugiau gretutinių ligų, dėl kurių koronaviruso infekcija dar labiau pablogina būklę.

Pranešama, kad kai kurie jauni žmonės taip pat turi gretutinių ligų, tad ir jiems kyla didesnė rizika susirgti pavojingesne viruso forma.

Mokslininkai pridūrė, kad vaikams virusas gali sukelti uždegimą ir vadinamą citokinų audra, kuri pavojinga ir kenkia organizmui. Ši būklė dar žinoma kaip daugiasisteminis vaikų uždegiminis sindromas, vadinamas MIS-C.

Mitas nr. 2: kaukės neapsaugo nuo koronaviruso

Šis mitas yra bene ginčytiniausia ir klaidingiausia informacija apie koronavirusą.

Pandemijos pradžioje buvo teigiama, kad kaukės nėra būtinos tiems, kurie reguliariai ir artimai nebendrauja su sergančiais žmonėmis.

Vis dėlto, kaukės tapo privalomomis po to, kai paaiškėjo du labai svarbūs faktai.

Pirmasis yra tas, kad žmonės gali platinti virusą net ir neturėdami jokių simptomų.

Antra, virusas greičiausiai plinta oru, mažais viruso turinčiais lašeliais, vadinamais aerozoliais.

Užkrečiamųjų ligų ekspertas dr. Anthony Fauci antradienį per CNN konferenciją „CITIZEN by CNN“ kalbėjo apie veido kaukių dėvėjimo taisyklių pakeitimą.

„Vienas iš dalykų, kuriuos visuomenė turi suprasti, yra tai, kad situacija keičiasi“, – sakė jis.

„Mes dar neseniai nežinojome, kad 40–45 proc. žmonių serga besimptome forma, taip pat nežinojome, kad didelė dalis sergančių žmonių užsikrečia nuo žmonių, kuriems simptomai nepasireiškė.

Dėl šios priežasties nepaprastai svarbu, kad visi dėvėtų kaukes“, – teigė mokslininkas, pažymėdamas, kad „duomenys dabar yra labai labai aiškūs“.

Kaip veikia kaukės? Kaukės apsaugo kitus asmenis nuo kaukės nešiotojo išskiriamų viruso turinčių lašelių, kurie kvėpuojant, čiaudint, kosint, dainuojant ar šaukiant, sklinda oru.

Tyrimai atskleidė, kad kaukės 90 proc. gali sumažinti lašelių kiekį, kurį žmogus iškvepia į orą. Taip pat išsiaiškinta, kad kaukės sumažina kvėpavimo takų virusų perdavimą net 56 proc.

Vis dėlto, specialistai perspėjo, kad ne visos kaukės vienodos, todėl svarbu rinktis atsakingai.

Chirurginės kaukės – popierinės, kurias dėvi gydytojai – yra elektrostatiniu būdu įkrautas filtras, kuris „pagriebia“ viruso daleles.

Specialistai patarė vengti kaukių su vožtuvais: nors su jomis šiek tiek lengviau iškvėpti, kaukės išleidžia nefiltruotą orą. Taigi, jei asmuo yra užsikrėtęs, jo kaukė neapsaugos kitų asmenų.

Mitas nr. 3: koronavirusu susirgti galite tik tuo atveju, jei artimai bendravote su simptomų turinčiu asmeniu

Pamenate chorą Vašingtono valstijoje? Iš 61 nario vienas asmuo turėjo simptomų, o po dvi dienas vykusių 2,5 valandos trukmės repetecijų, 87 proc. grupės narių susirgo.

Tai buvo vienas pirmųjų įrodymų, kad virusas gali plisti ne tik prisilietimu ar per kvėpavimo takuose išskiriamus lašelius, bet ir per aerozolius, kurie gali „tūnoti“ ore kelias valandas ir sklisti kur kas toliau, ypač tose vietose, kur oro cirkuliacija yra maža.

Nors CDC ir PSO viruso plitimo oru kol kas aiškiai nepripažįsta, jie šia linkme.jau žengia.

CDC paskelbė naujas gaires dėl galimo koronaviruso perdavimo oru, tačiau pirmadienį agentūra grįžo prie senesnių rekomendacijų, paaiškindama, kad naujoji redakcija yra „juodraštinė“ versija, kuri nebuvo iki galo patikrinta.

Specialistai išsiaiškino, kad apytiksliai 80 proc. naujų atvejų kyla iš 10-20 proc. sergančių žmonių.

Taip yra todėl, kad kaltos situacijos, kuriose sergantieji atsiduria: lankosi sausakimšose vidaus erdvėse, tokiose kaip barai, restoranai, gamyklos ar įvairiuose susibūrimuose, pvz., vestuvėse ar netgi mišiose.

Mitas nr. 4: „koronavirusas panašus į gripą“

Nors JAV prezidentas teigė, kad „koronavirusas – tarsi gripas“, bet mokslininkai šiai idėjai nepritaria.

Medikai pripažįsta, kad koronavirusą ir gripą sukelia kvėpavimo takų virusai, jiems gali pasireikšti keletas panašių simptomų, įskaitant karščiavimą, nuovargį ir kosulį.

Taip pat, ir vienu, ir kitu atveju kai kuriems žmonėms būdingi lengvesni simptomai nei kitiems.

Tačiau, nepaisant to, yra didelių skirtumų. Nors koronaviruso rodikliai keičiasi priklausomai nuo vietos ir laiko, pagal CDC naujausias hipotezes, tikimybė mirti nuo koronaviruso žmonėms iki 50 metų yra labai maža.

Tačiau žmonių, kurie patenka į 50-69 metų amžiaus grupę, tikimybė mirti nuo koronaviruso yra 0,5 proc., o 70 ir vyresnių žmonių – iki 5,4 proc.

Tuo tarpu bendra tikimybė mirti nuo gripo yra apie 0,1 proc.

Be to pranešama, kad šiais metais, palyginti su praėjusiais, nustatytas „mirčių perteklius“, kurį sudaro daugiau nei 200 000 aukų.

Pasak CDC, „Šių mirčių priežastys gali būti neteisingai klasifikuojamos koronaviruso mirtys arba kitos netiesiogiai su koronaviruso pandemija susijusios priežastys“.

Pasak CDC statistikų, koronavirusas 2020 m. greičiausiai pateks į 10 populiariausių visų amžiaus grupių mirties priežasčių.

Specialistai pranešė, kad gali būti, jog virusas atsidurs trečioje vietoje po širdies ligų ir vėžio.

Mitas nr. 5: šią žiemą visi galės pasiskiepyti nuo koronaviruso

Klausimas, kada turėsime prieinamą vakciną nuo koronaviruso, sulaukė daug spekuliacijų.

Fauci ir kiti visuomenės sveikatos lyderiai teigė, kad labai mažai tikėtina, jog vakcina bus prieinama iki rinkimų dienos (lapkričio 3 d. – Red.)

Remiantis tam tikrais šaltiniais, JAV Maisto ir vaistų administracija svarsto naujas taisykles dėl leidimo skiepytis koronaviruso vakcina.

Paskaičiavimai rodo, kad šios taisyklės nukeltų galimybę skiepytis tik po rinkimų.

Tai sužlugdytų prezidento D.Trumpo viltis, kuris teigė, kad vakcina gali būti paruošta dar iki lapkričio 3 dienos.

Net jei vakcina šį rudenį būtų patvirtinta ir būtų gauti leidimai ją skubiai naudoti, specialistams nekyla abejonių, kad visiems dozių nepakaktų.

Jei lapkritį ar gruodį paaiškėtų, kad vakcina veiksminga, dozių visiems vis tiek nepakaktų.

„Lapkritį turėtume gauti kelis milijonus, o gruodį – po 10, 20 milijonų vakcinų dozių. To pakaks <...> pradėti skiepyti tam tikros populiacijos dalį, bet ne visą populiaciją", – sakė dr. Slaoui, vyriausybės vakcinų iniciatyvos „Warp Speed“ operacijos vadovas.

Slaoui pažymėjo, kad kol kas nėra aišku, jog bent kuri iš vakcinų bus pakankamai veiksminga.

„Mums visiems labiau panašu, kad vakcinos bus prieinamos tik 2021 m. viduryje“, – teigė Slaoui.

Slaoui taip pat pritarė Fauci ir kitų ekspertų teiginiams.

„Susitelkime ties tuo, ką sako mokslas, kad įveiktume virusą. Aš, kaip visi kiti, džiaugiuosi, jog yra tikimybė gauti vakciną nuo koronaviruso.

Tačiau kol jos neturime, yra paprastų ir veiksmingų priemonių, kurias galime naudoti kiekvienas iš mūsų: dažnai plautis rankas, vengti didelių susibūrimų ir dėvėti veido kaukę“, – pranešė Slaoui.

Ieva Daugėlaitė parengė pagal CNN.