Trys KTU mokslininkų patarimai, padėsiantys išgyventi sveikatos krizę

1. Pasitikrinkite, ar renkatės vertingus produktus

Išlaidos maistui sudaro tikrai nemažą bendro šeimos biudžeto dalį. Mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šeimose išlaidos maisto produktams gali sudaryti net 40% visų gaunamų pajamų. O norint saugoti sveikatą, reikėtų vengti pirkti ir vartoti kai kuriuos produktus.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorės dr. Alvijos Šalaševičienės, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į produktų pasirinkimą. Ypač tais atvejais, kai pinigų kiekis, skiriamas maistui yra ribotas.

„Dažnai be reikalo nuvertinami yra subproduktai. Visavalgių racione apie 20% viso suvartojamo gyvūninės kilmės maisto gali sudaryti subproduktai ir jų gaminiai. Natūralūs kaulų sultiniai, šaltiena, kepenų paštetai – vertingi ir pigūs produktai, kurių nevertėtų pamiršti. Jie gausūs vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis – turi geležies, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vario, cinko, cholino“, – sako ji.

Pasak mokslininkės, jei baiminatės įsigyti nekokybiškų subproduktų, rekomenduotina rinktis vietinius pardavėjus – smulkius ūkininkus ar ekologišką produkciją siūlančius prekeivius. Taip užtikrinamas trumpiausias žaliavos kelias iki pirkėjo, todėl lengviau išlaikoma aukščiausia gaminio kokybė.

„Taip pat nepamirškite, kad prie bet kurių mėsos patiekalų turėtumėte pasirinkti garnyrą, turintį skaidulinių medžiagų. Tuomet užtikrinsite sklandų virškinimo procesą“, – primena A. Šalaševičienė.

Jos teigimu, nederėtų rinktis gaminių, kurie yra pigesni nei žaliava, iš kurios jie gaminami. Pavyzdžiui, jei vištienos kilogramas kainuoja apie 3-6 eurus, tai produktai, pagaminti iš vištienos, tačiau kainuojantys mažiau nei pati vištiena, neturėtų tapti kasdieniu pasirinkimu.

Tokie produktai tikrai nėra kenksmingi, tačiau jų mitybinė vertė yra žemesnė. Todėl nuolat renkantis tik tokius gaminius gali atsirasti svarbių mitybinių medžiagų deficitas. Tad, jei norite sutaupyti pinigų, bet ne sveikatos sąskaita – pasirinkite daugiau gaminti patys ir vartoti kuo mažiau jau pagaminto maisto.

„Derėtų atkreipti dėmesį ir į maistą valgančio asmens amžių. Garbaus amžiaus asmenims arba turintiems kramtymo problemų maistą prieš vartojimą reikėtų papildomai susmulkinti. Taip bus užtikrinamas geriausias mitybinių medžiagų pasisavinimas,“ – sako KTU mokslininkė.

2. Atkreipkite dėmesį į skonio ir kitų juslinių savybių pokyčius

„Galiu užtikrinti, kad žmogaus liežuvis yra neįtikėtino jautrumo kokybės matuoklis, sako KTU Maisto instituto mokslo darbuotoja dr. Gitana Alenčikienė. Šiame institute atliekami jusliniai, cheminiai ir mikrobiologiniai įvairių maisto produktų tyrimai.

„Pirmiausia apžiūrėkite pakuotę, ar ji nėra pakitusi. Tuomet įvertinkite produkto spalvą, kvapą ir konsistenciją – įsitikinkite, kad jie būdingi ir neturi pakitimų. Ir jei minėti aspektai nesukelia įtarimų – ragaukite“, – sako mokslininkė.

Jos teigimu, pasitaiko produktų laikymo sąlygų pažeidimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos produkto kokybei bei saugai, taip pat visada vertėtų atkreipti dėmesį į produktų laikymo temperatūrą, ypatingai vasaros laikotarpiu. Todėl visada reikia produktus laikyti tinkamomis sąlygomis ir atsakingai.

„Pirmiausia, įvertinkite pakuotę ir jei manote, kad produktas gali būti pakitęs arba net sugedęs – nerizikuokite. Ragaukite tik tada, kai pakuotė atrodo nepažeista, nepakitusi, kvapas, spalva ir konsistencija atpažįstami ir nekelia įtarimo. Jei pastebite pakitusią, išsipūtusią konservų pakuotę arba pelėsio požymius – nedelsiant išmeskite produktą. Kai kurie mikroorganizmai gamina toksinus, stabilius net itin aukštose temperatūrose. Tad tokiu patiekalu apsinuodyti galite net po terminio apdorojimo, o neigiami padariniai gali neapsiriboti tik pykinimu ar viduriavimu“, – pabrėžia G. Alenčikienė.

3. Išsiaiškinkite, kokie yra jūsų organizmo poreikiai

„Alergija maistui, tam tikro maisto netoleravimas, padidintas geležies poreikis ar suprastėjęs tam tikrų mitybinių medžiagų įsisavinimas anksčiau taip ir likdavo neaiškios kilmės ligų priežastimi. Šie sutrikimai gali ne tik ženkliai pabloginti savijautą, bet ir padidinti jautrumą kitoms ligoms, nes nualina imunitetą. Tačiau dabar gana paprasta tiek diagnozuoti bei rasti tokius sutrikimus, tiek su jais gyventi“, – pabrėžia A. Šalaševičienė.

Pasak jos, ne tik pasaulinėje rinkoje, bet ir KTU Maisto institute nuolat kuriami suasmenintai mitybai pritaikyti produktai.

„Pavyzdžiui, dalis žmonių dėl etinių ar sveikatos priežasčių atsisako mėsos. Pas mus kuriami mėsos analogai yra praturtinami B grupės vitaminais ir geležimi, kad atitiktų mėsos mitybinę vertę ir užtikrintų pilnavertę mitybą nevartojant mėsos. Kitas pavyzdys – glitimo turinčių javų nevartojantys asmenys. Jų racione atsiranda įvairiausių duonos gaminių analogų, tačiau jie neturi pilnagrūdžiams gaminiams būdingų skaidulų. Tad mūsų tikslas – aprūpinti specialių poreikių turinčius vartotojus produktais, turinčiais maksimaliai aukštą mitybinę vertę“, – sako KTU Maisto instituto vadovė.

Jos teigimu, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jeigu turite vienokių ar kitokių apribojimų maisto racione – būtina žinoti, kokių medžiagų deficitas gali susidaryti. Tuomet reikia stengtis jį kompensuoti kitais produktais arba rinktis specialiai personalizuotai mitybai skirtus gaminius“, – sako A. Šalaševičienė.