Širdies ligomis sergančius pacientus medikams padės stebėti išmanūs marškinėliai: inovacijos kūrimą paskatino asmeninė istorija

Medikai atviri – išeminė širdies liga ir insultas yra didžiausi žudikai Lietuvoje ir pasaulyje. Deja, biudžetas, skiriamas šioms sveikatos problemoms mažinti, nėra guminis, tad ir liūdnų istorijų apie laiku nesuteiktą pagalbą ar ja nepasinaudojusius, esama ne vienos.

Mokslininkai teigia, kad vertinant širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę vieni iš svarbiausių yra elektrokardiogramos (EKG) ir kūno temperatūros tyrimai.

Reguliariai atliekami tyrimai padėtų užkirsti kelią komplikacijoms, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Sprendimo ieškoti ėmėsi Lietuvos mokslininkai ir sukūrė specialius išmanius marškinėlius.

Leis stebėti visur ir visada

Šalies mokslininkų sukurti išmanūs marškinėliai suteikia galimybę medicinos personalui gauti informacijos apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų EKG duomenis ištisą parą. Pasak kūrėjų, tokios inovacijos taikymas gydymo ir stebėjimo procese leis taupyti pacientų ir gydytojų laiką.

Projekto iniciatorius ir MB „Gedvita“ įkūrėjas dr. Gediminas Mikulėnas džiaugiasi, kad idėją pavyko realizuoti sėkmingai ir atskleidė, kaip veikia išradimas.

„Jau yra pagamintas išmanių marškinėlių, kuriuos vilkint galima stebėti širdies veiklą, prototipas. Prie šių marškinėlių tvirtinamas vos apie 60 gramų sveriantis nešiojamasis kardiografas, kuris siunčia signalą į mobilųjį telefoną. Iš telefono informacija keliauja į duomenų bazę serveryje. Šiuo metu baigiame kurti programinę įrangą, kuri padės kardiologui stebėti paciento būklę“, – pasakojo mokslininkas ir pabrėžė, kad visiškai nesvarbu, kokioje pasaulio vietoje bus gydytojas ar jo pacientas.

„Bandymų metų marškinėlių atliekamos kardiogramos nuorodą nusiunčiau kolegoms į San Franciską (JAV) ir gavau jų atsakymą, kad kardiogramą puikiai galima stebėti realiu laiku“, – rezultatais dalinosi išradimo autorius.

Inovacijos kūrimą paskatino asmeninė istorija

Šios inovacijos atsiradimo istorija susijusi su asmenine dr. G. Mikulėno patirtimi – jis pats yra patyręs infarktą. „Vieną naktį pajutau skausmą krūtinės srityje, jaučiau, kaip tirpsta rankos.

Iš pradžių kentėjau, o paryčiais, kai jau kęsti skausmo negalėjau, išsikviečiau greitąją pagalbą. Mane išgelbėjo medikai.

Į ligoninę patekau paryčiais, bet jei tą kartą būčiau žinojęs, kas vyksta, tai dar vakare būčiau kreipęsis pagalbos ir būtų pavykę išvengti raumens pažeidimo“, – prisiminė jis ir atskleidė, kad net prieš 24 valandas iki pirmųjų pojūčių daryta kardiograma gali parodyti tam tikrus pakitimus.

Pašnekovas akcentavo, kad stebint pacientą nuotoliniu būdu ir užfiksavus pirmuosius sveikatos būklės pakitimus, būtų galima jį apie tai įspėti žinute ar elektroniniu laišku arba persiųsti informaciją teisiai jį prižiūrinčiam gydytojui.

Mokslininkas apgailestauja, kad, pavyzdžiui, infarktą ar insultą patyręs pacientas po gydymo ligoninėje ir reabilitacijos vėliau nėra stebimas.

„Jam išrašomi vaistai ir tiek žinių. Niekas nenagrinėja vaistų poveikio – gerti tabletę ar tik pusę jos. Neturime ir tokios prabangos, kad nuolat gautume tikslius duomenis apie žmogaus sveikatos būklę. Pasitelkus mūsų kuriamą technologiją – išmaniuosius marškinėlius – bus galima stebėti ne tik sveikatos būklę, bet ir vaistų veikimo intensyvumą, poveikio trukmę“, – teigė dr. G.Mikulėnas.

Ateityje inovaciją tobulins

Pašnekovas pasakojo, kad lietuvių kūrinys sulaukė labai palankių atsiliepimų mokslo inovacijų parodoje Londone: „Teko bendrauti su panašių inovacijų kūrėjais, tačiau jų išradimas nesuteikia galimybės nagrinėti pačios kardiogramos.

Visgi, ir mūsų kūrinys nėra baigtinis, nes dirbant šioje srityje kiekvienas padarytas žingsnis atveria naujas galimybes. Kas kartą prie jau sukurtos sistemos ar technologijos pridėjus vieną papildomą elementą, jos galimybės išplečiamos kartais“.

Tad nieko keisto, kad išmanių marškinėlių kūrėjas jau turi planų ateičiai. „Šiuo metu itin aktuali prieširdžių virpėjimo problema. Šis susirgimas yra labai pavojingas, nes dėl jo kraujyje gali atsirasti krešulių, o vėliau atsiranda ir insulto ar infarkto rizika. Todėl būtinas tam tikro stebėjimo algoritmo sukūrimas, kuris leistų problemą aptikti ankstyvojoje stadijoje“, – teigė jis ir atkreipė dėmesį, kad ateityje tokia inovacija savo kaina turėtų būti prieinama kuo platesniam žmonių ratui, nes jos kuriama vertė milžiniška – gaunant itin tikslius ir išsamius medicininius duomenis pagerėtų pacientų gyvenimo kokybė.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Mokslo, inovacijų bei technologijų agentūra (MITA). Pagal ES finansinę priemonę „Inostartas“, kuri skiriama mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, šios inovacijos vystytojams skirta dalinė projekto išlaidų kompensavimo suma.

„Džiaugiuosi bendradarbiavimu su MITA, jis buvo efektyvus ir sėkmingas. Būtų prasminga, jei ir ateityje MITA sudarytų sąlygas kreiptis dėl finansavimo ir jį gauti pilotinius inovacijų projektus įgyvendinantiems mokslininkams“, – kalbėjo G. Mikulėnas.

Medicinos inovacijos – ypač laukiamos

Anot MITA vadovo Ginto Kimčio, įvairių inovacijų, kurios prisideda prie pažangaus sveikatos paslaugų sektoriaus vystymo, poreikis išlieka labai didelis.

„Medicinos pažanga – beribė. Atrodo, kad kuo daugiau sužinome, tuo daugiau klausimų ir poreikių atsiranda. Tačiau būtent klausimai ir iššūkiai skatina tobulėti, siekti pažangos. Medicinoje ji ypač svarbi, nes prisideda prie geresnės mūsų gyvenimo kokybės ir ilgesnės jo trukmės, pilnavertiškumo. Ne vienerius metus kalbama apie tai, kad šiuos iššūkius įveikti padėtų galimybė nuolat stebėti ir sekti žmogaus sveikatos būklę.

Ankstyva ligų diagnostika ir jų stebėsena leistų užkirsti kelią nemažai daliai komplikacijų, o ir pats gydymo procesas, tikėtina, būtų paprastesnis, efektyvesnis ir pigesnis“, – vertina vadovas.

Galimybė pažangiau ir inovatyviau stebėti pacientų sveikatos rodiklius svarbi visų ligų ir jų prevencijos kontekste visame pasaulyje.

Ši medicinos sritis turi daug potencialo, todėl G.Kimtys ypač džiaugiasi, kad Lietuvos mokslininkai drąsiai imasi idėjų įgyvendinimo ir inovacijų kūrimo.

„Sėkmingai komercializuotos inovacijos medicinos srityje ne tik sudaro sąlygas pasiūlyti pasaulio rinkoms išskirtinius produktus, bet ir padeda kurti Lietuvos, kaip šalies, turinčios mokslinio darbo potencialą gyvybės mokslų srityje, įvaizdį“, – sakė MITA vadovas.

Mokslui ir verslui susivienyti bendriems projektams padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.

Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse mita.lrv.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų „Facebooko“, „Twitter“ ir „Linkedin“ paskyrose.