Santaros klinikose pradedama naujų rūpestį keliančių SARS-CoV-2 viruso atmainų paieška - kodėl tai yra taip svarbu ir kuo net persirgusiam yra pavojingos tos atmainos?

Prof. L. Griškevičius primena, kad Jungtinėje Karalystėje užfiksuota SARS-CoV-2 viruso atmaina B.1.1.7 jau aptinkama ir Lietuvoje. Pasak jo, angliškoji koronaviruso atmaina pasižymi didesniu užkrečiamumu. „Kita vertus, mokslinių tyrimų duomenimis šiuo metu ES registruotos vakcinos nuo minėtosios atmainos efektyviai apsaugo paskiepytus asmenis“,– dėsto profesorius.

Pasaulyje didžiausią susirūpinimą keliančių koronaviruso atmainų – B.1.351 (pirmiausia nustatyta Pietų Afrikos Respublikoje) ir P.1 (vadinamos braziliškąja) – Lietuvoje kol kas nenustatyta. Santaros klinikų Molekulinės medicinos laboratorijos vadovas, medicinos biologas dr. Mindaugas  Stoškus pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomi SARS-CoV-2 genomo tyrimai atliekami atsitiktiniu būdu atrenkant teigiamų šios ligos atvejų mėginius iš visos Lietuvos. Todėl išlieka tikimybė, kad pavojingieji variantai gali ilgą laiką išlikti  neaptikti.

Susirūpinimą keliančios viruso atmainos pasižymi bendromis mutacijomis SARS-CoV-2 viruso genome, todėl Santaros klinikose buvo sukurtas ir šiuo metu diegiamas PGR grįstas metodas, kuris gali aptikti būtent susirūpinimą keliančių atmainų specifines mutacijas. Aptikus susirūpinimą keliančias mutacijas, tokie mėginiai bus tiriami genomo sekoskaitos būdu, siekiant patvirtinti koronaviruso atmainą”,– pasakoja M.  Stoškus. 

„Minėtos koronaviruso atmainos laikomos pavojingomis, nes yra pirminių duomenų, jog jau persirgę COVID-19 liga asmenys, užsikrėtę mutavusiu virusu, gali susirgti vėl. Be to, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šios atmainos gali būti siejamos su atsparumu vakcinų sukeltam imuniniam atsakui. Aptikus atmainą, Santaros klinikų epidemiologai imsis papildomų infekcijų kontrolės priemonių. Svarbu, kad tokie tyrimai būtų atliekami ir šalies mastu, ypač atvykstantiems į šalį”,– apibendrino  L.Griškevičius.