Mokslininkai: egzistuoja dar 100 000 tokių virusų, kaip SARS-CoV-2. Įvardijo labiausiai tikėtinus, kurie sukels kitą pandemiją

Naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 yra naujausias gyvūninis patogenas, kuris „peršoko“ nuo gyvūnų į žmonių organizmą, tačiau egzistuoja dar šimtai tūkstančių virusų, kurie kelia tokią pačią grėsmę. Ir minėtas naujasis internetinis įrankis parodo kiekvieno tokio gyvūninio viruso potencialą užkrėsti žmones ir sukelti pandemiją, rašo livescience.com.

„SpillOver“ pavadintas įrankis iš esmės sudaro „stebėjimo sąrašą“, į kurį įtraukti naujai atrasti gyvūniniai virusai, keliantys didžiausią grėsmę žmonių sveikatai. Mokslininkai mano, kad toks visiems prieinamas įrankis galėtų būti naudojamas kitų mokslininkų, politikų ir visuomenės sveikatos pareigūnų, teikiant prioritetą virusų tyrimams, stebėjimui ir rizikos mažinimo veiklai, pavyzdžiui, vakcinų ar gydymo būdų kūrimui dar prieš tokiems virusams peršokant nuo gyvūnų ant žmonių.

„SARS-CoV-2“ yra tik vienas iš daugybės tūkstančių esamų gyvūninių virusų, turinčių potencialą išplisti tarp žmonių, – sakė „SpillOver“ įrankio kūrimui vadovavusi Kalifornijos universiteto Deivise Sveikatos instituto mokslininkė Zoë Grange. – Turime ne tik identifikuoti, bet taip pat ir nustatyti prioritetus, kurie virusai pasižymi didžiausia perdavimo rizika dar prieš jiems sukeliant dar vieną siaubingą pandemiją.“

Perdavimo rizika

Maždaug 250 virusų yra vadinami zoonotiniais virusais, o tai reiškia, kad žmonės jais gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė milijono virusų turi tokio perdavimo potencialą, savo balandžio 5 d. paskelbtame moksliniame darbe apie „SpillOver“ įrankį rašo mokslininkai. Jis aprašytas moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Tačiau tikimybė, kad virusas „peršoks“ nuo gyvūnų į žmonių organizmą kiekvienu atveju yra nevienoda. Todėl mokslininkai sukūrė savotišką kiekvieno tokio viruso „kreditinį reitingą“ ir įvertino tokių virusų keliamą riziką.

Vertindamas kiekvieno viruso potencialą, minėtasis įrankis įvertina virusą pagal 32 rizikos veiksnius. Tarkime, kiek gyvūnų rūšių užsikrečia tokiu virusu, ir kaip dažnai žmonės tam tikrose zonose, kur aptinkamas tas virusas, kontaktuoja su laukiniais gyvūnais.

Tuomet mokslininkai panaudojo įrankį, kad sureitinguotų 887 laukinėje gamtoje aptinkamus virusus pagal jų peršokimo riziką. Verta paminėti, kad didžioji dauguma virusų šiame reitinge yra neseniai atrasti, tačiau esama ir tų, kurie jau ilgą laiką yra laikomi zoonotiniais.

12 aukščiausiose sąrašo pozicijose esančių virusų yra žinomi zoonotiniai patogenai. Pirmoje vietoje atsidūrė Lasos karštligę sukeliantis virusas, antroje – „SARS-CoV-2“, o trečioje – Ebola virusas. Pagrindinis Lasos viruso platintojas yra žiurkė. Ebolos virusas aptinkamas tarp šikšnosparnių. Pagrindinis gyvūninis „SARS-CoV-2“ viruso nešiotojas nėra žinomas, tačiau šis virusas plinta tarp audinių, liūtų ir tigrų.

Kalbant apie sąraše esančius virusus, kurie dar nėra laikomi zoonotiniais, paminėtinas yra 229E. Šis virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip ir „SARS-CoV-2“, jis plinta tarp šikšnosparnių Afrikoje, rodo „SpillOver“ informacija.

Kitas aukštai reitinge esantis virusas yra dar vienas koronavirusas – „PREDICT CoV-35“, kuris plinta tarp šikšnosparnių Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.

„SpillOver“ kūrėjai pažymi, kad tai yra sutelktinio informacijos pateikimo platforma, o tai reiškia, kad kiti mokslininkai taip pat gali pateikti daugiau informacijos apie į sąrašą jau patekusius virusus arba įtraukti naujų virusų, todėl dabartiniai virusų reitingai, gavus naujos informacijos, gali keistis.

„Šio įrankio tikslas yra duoti pradžią pasaulinei diskusijai, kuri leistų mums keliauti toliau ir keisti ankstesnį požiūrį į virusus bei leisti mokslininkams bendradarbiauti realiuoju laiku anksti identifikuojant naujas grėsmės“, – sakė Kalifornijos universiteto Deivise Veterinarinės medicinos mokyklos profesorė ir tyrimo bendraautorė Jonna Mazet.