Po „Vaikų emocinės gerovės metų“ – 3 kartus padaugėjo vaikų, patiriančių rimtas psichikos sveikatos problemas: kas čia dedasi ir kaip galima šią bėdą išspręsti?

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimo duomenimis, 2021 m. balandį apklausus per 500 vaikų, emocinių sutrikimų riziką šiuo metu patiria beveik kas trečias (30 proc.), dėmesio sutrikimų – kas ketvirtas (26 proc.), o  bendrai bet kokio elgesio ar emocijų sutrikimo riziką šalyje patiria trečdalis 7-14 metų amžiaus vaikų (32 proc.).

Vaikų emocinė gerovė ir švietimas turi tapti prioritetu valstybėje

„2020-ieji buvo paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Paradoksalu, tačiau šiandien stebime labai rimtas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos prastėjimo tendencijas. Skaičiai šokiruoja ir rėkia apie vis dar nematomą visuomenėje problemą. Vaikai neretai serga tyliai ir šį vaikų pagalbos šauksmą kol kas mažai kas girdi. Šiandien –  Vaikų gynimo dieną – stabtelkime pažiūrėti, ką turime padaryti, kad situacija imtų keistis, vaikų gerovė, jų emocinė sveikata turi tapti prioritetu mūsų valstybėje”, – sako Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė Ingrida Bobinienė.

VU mokslininkai jau praėjusio karantino metu net dviejuose tyrimuose pastebėjo, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta šalyje blogėja. Praėjusią vasarą ir ankstyvą rudenį, vaikams sugrįžus į mokyklas, buvo fiksuojamas žymus pagerėjimas, o nuo 2020-ųjų vėlyvo rudens iki šio pavasario – nuolatinis blogėjimas.

„Kliniškai, labai mažiems vaikams užtenka 2 mėnesių, kad problemos taptų sutrikimais. Mokyklinio amžiaus vaikams problemos tampa sutrikimais per 4-6 mėnesius. Būtent todėl taip svarbu bent iš dalies sugrąžinti vaikus į mokyklas po trijų-keturių mėnesių… Dabar didžioji dalis 11-18 metų vaikų ir paauglių neturi kontaktinio ugdymo jau daugiau kaip pusę metų“, – sako prof. dr. Roma Jusienė, VU tyrimo „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, tyrėjų grupės vadovė.

Daugumos paauglių raidos uždaviniai šiais mokslo metais nevyko

Prof. dr. Romos Jusienės teigimu, šiandien vaikams gyvybiškai svarbu atgauti gyvo kontakto su savo mokyklos bendruomene, mokytojais ir bendraamžiais viltį, būti pamatytais ir išgirstais – iš tiesų, gyvai, nelikti „anapus ekranų“: „Socialinių ir emocinių poreikių atliepimas vaikams yra esminis psichikos sveikatai ir gerai raidai. Gaila, kad nedaug kas tai supranta. Daugumos paauglių raidos uždaviniai šiais mokslo metais nevyko, nes šiame amžiaus tarpsnyje turi būti bendraujama bendraamžių grupėse”.  

Mokymosi laiko praradimui spręsti reikės papildomos paramos grįžus į mokyklą. Tačiau dėmesys tik mokymosi praradimų mažinimui nebus veiksmingas, jei nebus atsižvelgiama į kitus vaikų raidos aspektus, kuriuos paveikė krizė, įskaitant jų socialinį ir emocinį vystymąsi bei fizinę ir psichikos sveikatą.

Pasaulyje girdimi raginimai atgaivinti švietimą nedelsiant

Pasaulio bankas kalba apie misijos atgaivinti švietimą svarbą, iškalbingi ir UNESCO konferencijos pranešimai apie  prioritetą švietimo atkūrimui, siekiant išvengti kartų katastrofos. 

Atlikti skaičiavimai, kiek nuostolių atneš mokyklų uždarymas, ekonominių motyvų atidaryti mokyklas galima rasti ir šiame Pasaulio banko dokumente.

Pasaulio sveikatos organizacijai patariančių ekspertų grupė kalba apie esminį tikslą –  išlaikyti atvertas mokyklas. 

Skelbiami ir naujausi įrodymai, kad mokyklos gali saugiai veikti ir pandemijos bangos metu. 

Britai dar vasarį paskelbė viešą švietimo atsigavimo paketą, Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Boris Johnson pripažino, jog mokytojai ir tėvai, ugdydami vaikus namuose, atliko milžinišką darbą, tačiau pabrėžė žinąs, kad klasė – yra geriausia vieta vaikams. Atvėrus mokyklas kitas prioritetas, pasak jo – užtikrinti pagalbą kiekvienam vaikui dėl prarastų mokymosi metų. Britų institucijos dar metų pradžioje pastebėjo, kad dėl blogėjančios vaikų sveikatos nespėjama tenkinti psichikos sveikatos paslaugų poreikio ir sunerimusių medikų balsas buvo išgirstas.