Plike, sudie! Atrastas plikimo mechanizmas gali padėti išspręsti vyrus dažnai kamuojančią problemą

Mokslininkai tamsoje šviečiančiu žaliu skysčiu žymėjo pelių folikulų ląsteles, įskaitant ir kamienines. Tuomet lazerine stebėjimo įranga jie stebėjo, kaip vyksta plikimo procesas. Mokslininkams pavyko stebėti visą plaukų struktūros nykimą. Jie pastebėjo, kad nykstant folikulų struktūrai kai kurios kamieninės ląstelės tiesiog pasitraukia.

Mokslininkai išsiaiškino, kad sendamos kai kurios kamieninės ląstelės, kurios, beje, yra būtinos plauko regeneracijai, praranda lipnumą, kuris yra būtinas jų išlaikymui vienoje vietoje. Dėl to jos pasitraukia į gilesnius odos sluoksnius, kur neišvengiamai žūsta. Rezultatas - folikule yra vis mažiau kamieninių ląstelių, kurios augintų plauku. Su laiku tai pražudo plaukus.

Tačiau kodėl kamieninės plaukų folikulų ląstelės praranda lipnumą? Na, mokslininkai dėl to kaltina FOXC1 ir NFATC1 genus. Tiksliau, jų praradimą - pašalinus šiuos genus dirbtinai, pelės nuplinka per 12-16 mėnesių. 

Šis kamieninių ląstelių lipnumo praradimo ir pasitraukimo iš derlingo odos sluoksnio mechanizmas iki šiol nebuvo aprašytas. Ir tai suteikia vilčių - galbūt prie plikimo problemos galima prieiti iš šios pusės.

Tai, kad kamieninių ląstelių skaičius skalpe su laiku mažėja, nėra naujiena. Tiesą sakant, kamieninių ląstelių terapiją siūlantys centrai siūlo šią procedūrą plikimo gydymui. Galbūt mokslininkams pavyks sukurti vaistus, kurie atkurtų kamieninių ląstelių lipnumą ir padėtų joms likti ten, kur jos gali atlikti savo darbą.