Mokslininkai skambina pavojaus varpais: 2/3 vaikų miega prastai ir per mažai

Vykdydami tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“ mokslininkai šeimų klausė, kaip jų vaikams sekėsi mokytis „ilgojo“ karantino laikotarpiu, kiek laiko jie kasdien leisdavo prie ekranų mokymuisi ir kiek – pramogoms, kaip jie jautėsi, kokia buvo jų sveikata ir miego kokybė.

„Šie tyrimo rezultatai liūdina. Tai iškalbingi duomenys, surinkti mokslinio tyrimo metu apklausus beveik 600 tėvų, auginančių 7-14 metų vaikus. Akivaizdu, kad vaikų miego temai reikia daugiau dėmesio“, – sako tyrėjų grupės narė dr. Rūta Praninskienė, VU ligoninės Santaros klinikų gydytoja, Vaikų neurologijos skyriaus vedėja.

Jai antrina ir kita tyrimo grupės mokslininkė, VU Psichologijos instituto tyrėja ir Varėnos švietimo centro psichologė Edita Baukienė: „Karantino metu pakitęs dienos režimas sudarė sąlygas miego ritmo disbalansui, be to, itin stipriai išaugo vaikų naudojimasis ekranais mokymosi, laisvalaikio ar pramogų tikslais. O ilgesnis buvimas prie ekranų, vėlyvesnė miego pradžia ir trumpesnis miegas – labai nepalankus derinys vaikų psichikos sveikatai.“

Didesni vaikų miego sunkumai siejasi su prastesne emocine savijauta ir elgesio sunkumais, mažesniu fiziniu aktyvumu, prastesne fizine sveikata, mažesniu noru mokytis ir prastesniais mokymosi rezultatais, rodo tyrimas.

Kas penktas – miega per trumpai

Pasak vaikų neurologės dr. R. Praninskienės, nustatyta, kad 16 proc. tyrime dalyvavusių 7-13 metų vaikų ir net 22 proc. 14 metų vaikų miego trukmė yra nepakankama atsižvelgiant į miego trukmės gaires, patvirtintas Amerikos pediatrų asociacijos kartu su JAV Nacionaliniu miego fondu ir Amerikos Miego medicinos akademija. Be to, 17 proc. vaikų užmigimo periodas yra per ilgas, užima daugiau nei pusvalandį (turėtų trukti iki 30 min.).

Gydytoja neurologė pabrėžia, kad trumpesnis vaikų miegas ir ilgesnė užmigimo trukmė siejasi ne tik su prastesne vaikų emocine, fizine sveikata ir elgesio sunkumais, bet ir su ilgesniu naudojimusi ekranais (tiek ugdymosi, tiek laisvalaikio tikslais) bei su pernelyg dideliu įsitraukimu į veiklas internete.

„Tyrimo rezultatai parodė, jog vos daugiau nei trečdalis, tik 34 proc. vaikų –  neturi miego sunkumų. Likusioji  dalis patiria vienokių ar kitokių miego sunkumų: 33 proc. nubunda naktimis, 37 proc. sapnuoja košmarus, 36 proc. kalba per miegus, 15 proc. patiria kitų miego sunkumų, pvz., negali užmigti, miega neramiai, vaikšto per miegus ir panašiai“, –  sako gydytoja R. Praninskienė.

Kaip padėti vaikams išsimiegoti puikiai?

Pasak mokslininkų, pastebėtos aiškios sąsajos tarp miego kokybės ir dienos režimo. Vaikams, kurių miego tvarka buvo pastovi ir nuosekli – jie kasdien eidavo miegoti ir keldavosi panašiu metu, su pusvalandžio paklaida – pavykdavo greičiau užmigti ir miegoti ilgiau. „Greičiau užmigdavo ir ilgiau miegodavo ir tie vaikai, kurių fizinis aktyvumas dienos metu buvo didesnis,“ – pastebi E. Baukienė.

Be to, psichologė pabrėžė, jog tyrimo metu buvo pastebėta, kad ilgiau miegančių ir greičiau užmiegančių vaikų noras mokytis buvo didesnis, o mokymosi rezultatai – geresni. Akivaizdi miego nauda įsimenant per dieną išmoktus naujus dalykus, nes būtent miego metu informacija yra „įrašoma“ į ilgalaikę atmintį.

„Pakankamos trukmės miegas padeda geriau išlaikyti dėmesį, įsisavinti žinias ir pagerina nuotaiką. Taip pat pastebėtina, kad miego kokybė ir mokymosi motyvacija gali atspindėti ir vaikų psichologinę būseną apskritai, tad šiuos aspektus verta tyrinėti ir toliau“, – sako psichologė E. Baukienė.

Užtikrinus kokybišką miegą vaikai ir jausis, ir mokysis geriau

Tyrėjai apibendrina, jog geresnę miego kokybę padeda palaikyti didesnis fizinis aktyvumas dieną, pastovus miego režimas ir trumpesnis naudojimasis ekranais, ypač pramogų tikslais ir ypač vakare.

Mokslininkai rekomenduoja:

Laikytis tinkamos miego higienos ir pakankamą miego trukmę laikyti šeimos prioritetu:

• Laikytis miego režimo: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.
• 6-13 m. vaikai turėtų miegoti 9-11 val., o 14-17 m. paaugliai – 8-10 val.

Būti fiziškai aktyviems ir leisti laiką lauke:

• Užtikrinti, kad dienos metu vaikas užsiimtų įvairia ir įdomia veikla, įskaitant fizinį aktyvumą ir bent 30-60 min. pabūti lauke natūralioje šviesoje pirmoje dienos pusėje, kad būtų užtikrintas natūralus miego hormono melatonino gamybos ciklas: taip dieną išliksime budrūs, o naktį miegosime be prabudimų.

Tinkamai naudotis ekranais:

• Bent pusvalandį-valandą iki miego nesinaudoti ekranus turinčiais prietaisais.
• Nelaikyti jokių ekranus turinčių prietaisų kambaryje, kuriame miegama.
• Kalbėtis su vaikais apie neigiamą ekranų poveikį miegui bei nakties miego trukmės svarbą psichinei ir fizinei sveikatai, mokymosi rezultatams.
• Vengti stresą didinančio (smurtinio, bauginančio, įtampą keliančio) ir amžiaus neatitinkančio turinio, kuris gali neigiamai paveikti vaikų miegą (ir ne tik).

Tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, atlieka Vilniaus universiteto Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos mokslininkai, plačiau: www.mediavaikai.lt