Kas nutiktų žmogui, jei būtų pašalinta pusė jo smegenų? Tokių žmonių yra ir išgyvenimo šansai daug didesni, nei atrodo – bet kaip taip įmanoma? (Foto, Video)

Ar įmanoma gyventi turint tik pusę smegenų ir koks tai būtų gyvenimas?

Sunku patikėti, bet atskirti tokį žmogų nuo sveiko nebūtų taip paprasta. Šis raukšlėtas ir paslaptingas organas, kurį nešiojame savo kaukolėse, turi beveik magišką gebėjimą keistis ir prisitaikyti.

Jose yra apie 86 milijardai nervinių ląstelių – neuronų – pati „pilkoji medžiaga“, o „baltoji medžiaga“ susideda iš milijardų dendritų ir aksonų. Visa tai yra susipynusi su trilijonais ryšių arba sinapsių, o kiekviena ląstelė čia turi specialią funkciją.

2019 m. Kalifornijos technologijos instituto mokslininkų komanda išanalizavo šešių 20–30 metų amžiaus suaugusiųjų smegenis, kuriems buvo atliktas vieno iš pusrutulių pašalinimas – reta neurochirurginė operacija (hemisferektomija), kuria siekiama pašalinti pusę smegenų. Ši procedūra skirta ekstremaliais epilepsijos atvejais ir atliekama nuo XIX amžiaus pabaigos. Autoriai taip pat išanalizavo kontrolinės šešių sveikų žmonių, turinčių abu pusrutulius, smegenis. Visiems dalyviams buvo atliktas funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas.

Rezultatai parodė, kad vieno pusrutulio pacientų smegenų tinklai, atsakingi už regėjimą, kalbą ir daugelį kitų funkcijų, buvo stebėtinai nepažeisti ir veikė taip pat, kaip sveikų žmonių. Be to, autoriai nustatė, kad ryšys tarp skirtingų tinklų dalių ir jų tankio iš tikrųjų yra didesnis tiems pacientams, kuriems buvo atliktas pusrutulio pašalinimas. Todėl smegenys geba ne tik prisitaikyti prie sąlygų, bet ir kompensuoti organo vientisumo praradimą neprarandant funkcionalumo.

2014 metais septynerių metų berniukui, sergančiam sunkia epilepsija, buvo pašalinta dešinė pakaušio skiltis, kurioje yra regėjimo centras, ir didžioji dalis dešinės smilkininės skilties, kurioje yra garso centras. Faktas yra tas, kad mūsų smegenys vaizdo apdorojimui naudoja abu pusrutulius: kairysis yra atsakingas už dešinę mūsų regėjimo lauko pusę, dešinysis už kairę. Kai žiūrime tiesiai į priekį, mūsų smegenys sujungia vaizdinę informaciją į vieną paveikslėlį.

Berniuko smegenys, nesant dešinės pakaušio skilties pusės, prisitaikė. Įsivaizduokite, kad fotografuojate panoraminį kadrą ir perkeliate fotoaparatą, kad užfiksuotumėte visą sceną. Taip pradėjo veikti berniuko regėjimo sistema. Be to, abi jo akys yra visiškai sveikos ir priima informaciją, tačiau kadangi dešinėje smegenų pusėje nėra apdorojimo centro, tai informacija tiesiog neturi kur nukeliauti. Tai dar vienas plastiškumo pavyzdys: smegenų ląstelės pradeda formuoti naujas nervines jungtis ir imtis naujų užduočių.

Kitu atveju, 29 metų moters smegenų skenavimas buvo švelniai tariant mįslingas. Paaiškėjo, kad jai trūksta tam tikrų smegenų struktūrų, kurios būtinos kvapams suvokti, tačiau uoslė buvo net geresnė nei paprasto žmogaus. Mokslininkai dar negali iki galo iššifruoti šio reiškinio, tačiau visiškai aišku, kad smegenys gali pakeisti neveikiančius ar nesančius centrus. Būtent dėl ​​šios priežasties kvapus apdoroti ėmėsi kita merginos smegenų dalis.

Žinoma, viskas nėra taip paprasta, smegenų greitis ir gebėjimas prisitaikyti priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų ir amžiaus, todėl Kalifornijos technologijos instituto mokslininkai rengia naują tyrimą. Jie tikisi geriau suprasti, kaip smegenys persitvarko po traumos, operacijos ar insulto ir kaip tam tikros smegenų sritys gali kompensuoti pažeistas ar prarastas vietas. Tačiau faktas lieka faktu – neturėdamas pusės smegenų žmogus gali gyventi ir tokį gyvenimą, kaip ir tas, kuris turi visas savo smegenis.