Mirtingiausi virusai šiuolaikinėje istorijoje – vienas iš jų pražudė 32 mln. žmonių, o kai kurių mirtingumas siekia 100% (Foto, Video)

Pastaraisiais dešimtmečiais keli virusai peršoko nuo gyvūnų ant žmonių ir sukėlė didelius protrūkius, nusinešusius tūkstančius gyvybių. Viruso atmaina, paskatinusi 2014–2016 m. Ebolos protrūkį Vakarų Afrikoje, nužudo iki 90 % juo užkrėstų žmonių, todėl tai yra mirtingiausias Ebolos virusų šeimos narys.

Tačiau yra ir kitų virusų, kurie yra vienodai mirtini, o kai kurie – dar mirtingesni. Kai kurių virusų, įskaitant naująjį koronavirusą, šiuo metu sukeliantį protrūkius visame pasaulyje, mirtingumas yra mažesnis, tačiau vis tiek kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, nes dar neturime veiksmingų priemonių su jais kovoti.

Pateikiame 12 baisiausių žudikų, pagrįstų tikimybe, kad žmogus mirs, jei užsikrės vienu iš jų, didžiuliu nužudytų žmonių skaičiumi ir tuo, ar jie kelia didėjančią grėsmę.

Marburgo virusas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mokslininkai pirmą kartą nustatė Marburgo virusą 1967 m., kai Vokietijoje įvyko nedideli protrūkiai tarp laboratorijų darbuotojų, kurie buvo paveikti iš Ugandos importuotų užkrėstų beždžionių.

Marburgo viruso simptomai yra panašūs į Ebolos virusą, nes abu virusai gali sukelti hemoraginę karštligę, o tai reiškia, kad užsikrėtusiems žmonėms pasireiškia aukšta temperatūra ir kraujavimas iš viso kūno, dėl kurio gali ištikti šokas, organų nepakankamumas ir mirtis.

Remiantis PSO, mirtingumas per pirmąjį protrūkį (1967 m.) buvo 24 %, tačiau 1998–2000 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje – 83 %, o 2017 m. protrūkio Ugandoje – 100 %.

Pirmasis žinomas Marburgo viruso protrūkis Vakarų Afrikoje buvo patvirtintas 2021 m. rugpjūtį. Liga nustatyta vyrui iš pietvakarių Gvinėjos, kuriam pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, pilvo skausmas ir dantenų kraujavimas. Šis protrūkis truko šešias savaites ir, nors buvo 170 didelės rizikos kontaktų, buvo patvirtintas tik vienas atvejis.

Ebola

Pirmieji žinomi Ebolos protrūkiai žmonėms vienu metu smogė Sudane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje (tuomet vadintas Zairu) 1976 metais. Ebola, pavadinta pagal Ebolos upę, plinta per sąlytį su krauju ar kitais kūno skysčiais arba užkrėstų žmonių ar gyvūnų audiniais. Žinomos padermės labai skiriasi savo mirtingumu.

Remiantis Essential Human Virology (2016), viena atmaina, Ebola Reston, net nesusargdina žmonių. Tačiau Bundibugyo padermės mirtingumas siekia iki 50%, o Sudano padermės - iki 71%.

PSO duomenimis, Vakarų Afrikoje vykstantis protrūkis prasidėjo 2014 m. pradžioje ir yra didžiausias ir sudėtingiausias ligos protrūkis iki šiol.

2020 m. gruodį JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino Ervebo vakciną. Ši vakcina padeda apsisaugoti nuo Zairo ebolos viruso, o pasaulinės atsargos tapo prieinamos nuo 2021 m. sausio mėn.

Pasiutligė

Nors naminiams gyvūnėliams skirtos pasiutligės vakcinos, pristatytos XX a. trečiajame dešimtmetyje, padėjo šią ligą padaryti itin retą išsivysčiusiame pasaulyje, ši būklė išlieka rimta problema Indijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse.

Infekcija šiuo virusu išsivysto po užsikrėtusio gyvūno įkandimo ar įdrėskimo. Dėl to gali būti pažeistos smegenys ir nervai. Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, kai pradeda pasireikšti ligos simptomai, beveik visada įvyksta užsikrėtusiojo mirtis.

Nors egzistuoja vakcina nuo pasiutligės, negavus gydymo, yra 100% mirties tikimybė.

ŽIV

Šiuolaikiniame pasaulyje mirtiniausias virusas gali būti žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). „Jis vis dar yra didžiausias žudikas“, – teigia infekcinių ligų gydytojas ir Amerikos infekcinių ligų draugijos atstovas daktaras Ameshas Adalja.

Apytiksliai 32 milijonai žmonių mirė nuo ŽIV nuo tada, kai liga pirmą kartą buvo pripažinta devintojo dešimtmečio pradžioje.

Galingi antivirusiniai vaistai leidžia žmonėms ilgus metus gyventi su ŽIV. Tačiau ši liga ir toliau niokoja daugelį mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių, kuriose nustatoma 95% naujų ŽIV infekcijų atvejų.

Beveik 1 iš 25 suaugusiųjų Afrikos regione yra užsikrėtę ŽIV. 2020 m. visame pasaulyje mirė 680 000 žmonės nuo ligų, susijusių su ŽIV.

Raupai

1980 metais Pasaulio sveikatos asamblėja paskelbė, kad pasaulis yra laisvas nuo raupų (nepainioti su kita liga raupsais). Tačiau prieš tai žmonės su raupais kovojo tūkstančius metų ir nuo šios ligos mirė maždaug 1 iš 3 užsikrėtusiųjų. Išgyvenusiems žmonėms tai paliko gilius, nuolatinius randus ir dažnai apakimą.

Mirtingumas buvo daug didesnis gyventojų už Europos ribų, kur žmonės mažai kontaktavo su virusu, kol atvykėliai jį atvežė į regionus. Pavyzdžiui, istorikai apskaičiavo, kad 90% vietinių Amerikos gyventojų mirė nuo raupų, kuriuos atvežė Europos tyrinėtojai. Vien XX amžiuje raupai nusinešė 300 milijonų žmonių gyvybes.

Hantavirusas

Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, hantavirusinis plaučių sindromas (HPS) pirmą kartą sulaukė didelio dėmesio JAV 1993 m. Sveikas, jaunas navahų vyras ir jo sužadėtinė, gyvenantys Keturių kampų rajone JAV, mirė per kelias dienas nuo dusulio.

Po kelių mėnesių sveikatos priežiūros institucijos išskyrė hantavirusą iš elninio žiurkėnuko (Peromyscus maniculatus), gyvenančio vieno iš užsikrėtusių žmonių namuose. Remiantis CDC, daugiau nei 600 žmonių Jungtinėse Valstijose užsikrėtė HPS, o 36% mirė nuo šios ligos.

Virusas nėra perduodamas iš žmogaus žmogaui – užsikrečiama nuo užsikrėtusių pelių išmatų.

Kitas hantavirusas sukėlė protrūkį šeštojo dešimtmečio pradžioje, per Korėjos karą. Daugiau nei 3000 Jungtinių Tautų karių užsikrėtė ir apie 12% jų mirė.

Nors virusas buvo naujas Vakarų medicinoje, kai jis buvo aptiktas JAV, mokslininkai vėliau suprato, kad navahų medicinos tradicijos apibūdina panašią ligą ir susiejo ligą su pelėmis.

Tęsinys kitame puslapyje: