Danijos mokslininkai turi gerų žinių į nutukimą linkusiems žmonėms: ištyrė, koks būdas geriausiai padeda išlaikyti numestą svorį

Ši būklė siejama su didesne ankstyvos mirties rizika, taip pat tokiomis pasekmėmis kaip 2-ojo tipo diabetas, kardiovaskulinės ligos, vėžys ir nevaisingumas.

Tolesnis svorio augimas prieš tai sėkmingai sulieknėjus į nutukimą linkusiems žmonėms kelia didelę ir neišsprendžiamą problemą. Iki šiol nėra užtikrintai ištirta, kuris gydymo metodas yra geriausias, jei norima palaikyti sveiką kūno svorį, rašo scitechdaily.com.

Tačiau dabar Kopenhagos universiteto ir Vidourės ligoninės mokslininkai užbaigė sensacingą tyrimą, kuris buvo paskelbtas dažniausiai visame pasaulyje cituojamame medicinos žurnale „The New England Journal of Medicine“. Ištyrę keturis skirtingus gydymo būdus, kurie buvo taikomi po to, kai žmonės sulieknėjo laikydamiesi dietų, mokslininkai pirmą kartą pademonstravo, kaip nutukusiems žmonėms įmanoma ilgą laiką išsaugoti mažesnį kūno svorį, sakė profesorė Signe Torekov iš Biomedicinos mokslų katedros.

Per klinikinį atsitiktinių imčių tyrimą mokslininkų grupė pademonstravo itin efektyvų gydymą, kuris buvo taikomas sulieknėjus dietų pagalba. Šis gydymas vidutinio ir aukšto intensyvumo fizinius pratimus derino su nutukimo gydymui skirtais vaistais, malšinančiais apetitą – apetitą slopinančio hormono GLP-1 analogu.

„Tai naujos žinios gydytojams, dietologams ir fizinės terapijos specialistams, kurie galės jas naudoti praktikoje. Tai įrodymai, kurių mums trūko“, – sakė minėtam tyrimui vadovavusi S. Torekov.

„Problema ta, kad bandydami sulieknėti, žmonės turi kovoti su stipriomis biologinėmis jėgomis. Kai tik sumažėja energijos vartojimas, iš karto išauga apetitas, o tai trukdo išsaugoti mažesnį svorį.

Netekus svorio, dramatiškai padaugėja apetitą stimuliuojančio hormono ir tuo pačiu sumažėja apetitą malšinančio hormono. Be to, lieknėjimas išprovokuoja raumeninės masės nykimą. Taigi, kai gydant nutukimą daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip sulieknėti, o ne kaip išsaugoti pasiektą mažesnį svorį, būna tikrai sunku kažką padaryti“, – pažymi S. Torekov.

Itin efektyvu, kai derinami skirtingi būdai

Minėtame tyrime dalyvavo 215 nutukusių danų su žemais fizinio pajėgumo reitingais. Tyrimo dalyviai iš pradžių aštuonias savaites laikėsi mažai kalorijų turinčios dietos ir numetė vidutiniškai po 13 kg. Tai savo ruožtu pastebimai pagerino jų sveikatą – sumažėjo kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje.

Tuomet visi dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į keturias grupes. Dviem grupėms buvo duodamas placebas, o kitoms dviem – vaistai nuo nutukimo. Viena iš dviejų placebo grupių sportuodavo 150 minučių per savaitę vidutiniu tempu arba 75 minutes per savaitę intensyviu tempu (arba derino abu variantus), o likusi grupė išsaugojo įprastą fizinio aktyvumo lygį. Iš dviejų vaistus nuo nutukimo gavusių grupių viena taip pat laikėsi sporto programos, o kita – ne.

Visi tyrimo dalyviai kiekvieną mėnesį buvo sveriami ir konsultuojami sveikos mitybos klausimais, vadovaujantis Danijos sveikatos ir maisto administracijų rekomendacijomis.

Po vienerių metų ta grupė, kuri tik sportavo, ir ta grupė, kuri tik vartojo vaistus nutukimui gydyti, buvo išsaugojusi tą kūno svorį, kuris buvo likęs numetus 13 kg, ir buvo pagerinusi savo sveikatos rodiklius. Tik placebą vartojusiai grupei sugrįžo pusė numesto svorio ir buvo pablogėję visi rizikos veiksniai, pavyzdžiui tie, kurie lemia 2-ojo tipo diabetą ir kardiovaskulines ligas.

Ryškiausia pažanga buvo kombinuotoje grupėje, kuri tiek sportavo, tiek vartojo vaistus nutukimui gydyti. Šios grupės dalyviai numetė dar kelis papildomus kilogramus, taigi per daugiau kaip vienerius metus jie buvo atsikratę maždaug po 16 kg. Nauda sveikatai taip pat buvo dvigubai didesnė negu tose grupėse, kurios naudojo tik po vieną gydymo metodą, t. y., jie neteko dvigubai daugiau riebalų, nors išsaugojo raumenų masę, pasižymėjo aukštesniais fizinio pajėgumo reitingais, sumažino cukraus kiekį kraujyje ir pagerino savo gyvenimo kokybę.

Tos grupės, kurios laikėsi sporto režimo, padidino savo fizinio pajėgumo rodiklius, neteko riebalų masės, bet priaugo raumenų masės. Tai gali reikšti, kad taip lieknėti yra sveikiau, negu tik tirpdyti riebalus, nedidinant savo fizinio pajėgumo lygio.

„Tai labai svarbus aspektas, kurį reikėtų pabrėžti: jūsų kūnas nebūtinai tampa sveikesnis, jei mesdami svorį, jūs tuo pačiu netenkate ir daug raumenų masės“, – teigė Signe Torekov.

„Puiki žinia sveikatos specialistams, kad sulieknėjus kūno svorį galima išsaugoti fiziniu aktyvumu – tam pakanka per savaitę skirti maždaug 115 minučių, sportuojant daugiausia intensyviu tempu, pavyzdžiui, minant dviratį. O sportą sujungus su vaistais nuo nutukimo, poveikis būna dvigubai geresnis negu atskirų gydymo būdų“, – teigė ji.

Mokslininkai dabar tikisi, kad nuo nutukimo kenčiantys žmonės kartu su savo gydytoju galės susidaryti naudingą planą, kaip išsaugoti kūno svorį sulieknėjus.

Pamatiniai gyvenimo būdo pokyčiai

S. Torekov atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių, kenčiančių nuo nutukimo, anksčiau jau bandė sulieknėti, tačiau tik tam, kad numestas svoris vėl sugrįžtų. Taip nutinka, nes dažniausiai patariama sveikiau maitintis ir daugiau sportuoti.

„Gydymo nepakaks, jei nebus atsižvelgta į tai, ar tokie žmonės jaučia palaikymą sportuodami. Mes patys nuolat sekėme tyrimo dalyvius, jog įsitikintume, kad jie jaučia palaikymą sportuojant. Tai labai svarbu, nes išsaugoti sveiką svorį yra labai sunku. Žmonės turi tai suprasti. Kai tik sulieknėji, tu dar nesi „pasveikęs“. Sportuoti ir dėti pastangas veikiausiai teks dar daug metų“, – sakė S. Torekov.

„Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad neturint struktūruoto gydymo plano, egzistuoja didelė rizika, kad numestas svoris vėl sugrįš. Tyrimo dalyviams per vienerius metus buvo surengta 12 individualių konsultacijų, per kurias jie buvo sveriami ir konsultuojami mitybos klausimais pagal Danijos valdžios parengtas sveiko svorio palaikymo gaires.

Tačiau placebo grupei be sporto programos vien tik šito nepakako, nes šioje grupėje visa nauda sveikatai, kuri buvo pasiekta numetus svorį per aštuonias savaites, per vienerius metus išgaravo, nors dalyviai ir buvo dažnai sveriami bei konsultuojami dėl mitybos pagal oficialias gaires“, – kalbėjo S. Torekov.

Jos teigimu, tai pabrėžia, kaip svarbu pradėjus lieknėjimo programą dalyvauti abipusėje svorio išsaugojimo programoje, paremtoje grįžtamuoju ryšiu.

„Labai svarbu, kad būtų sukurta sistema, padedanti nutukusiems žmonėms tęsti gyvenimo būdo pokyčius. Mūsų tyrimas gali čia padėti, nes galime teigti, kad joje turėtų dalyvauti gydytojai, dietologai ir savivaldybės, kurie kartu su asmeniu turėtų sudaryti struktūruotą, bendrą gydymosi planą ir taikyti tolesnę stebėseną“, – pažymėjo S. Torekov.