COVID-19 pacientams padidėja tikimybė susirgti dar viena liga: kodėl tai vyksta?

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkai pranešė, kad sergantieji COVID-19 turėjo 31-166 proc. didesnę tikimybę susirgti cukriniu diabetu nei tie, kurie šia liga niekada nesirgo, skelbiama sausio 14 d. leidinyje „Morbidity and Mortality Weekly Report“.

Tikimybė susirgti cukriniu diabetu buvo 116 proc. didesnė žmonėms, užsikrėtusiems SARS-CoV-2 koronavirusu, sukeliančiu COVID-19, nei žmonėms, užsikrėtusiems kitais kvėpavimo takų virusais. Nauji diabeto atvejai po COVID-19 apima 1 tipo diabetą jaunesniems nei 18 metų vaikams ir 2 tipo diabetą suaugusiesiems, praneša „Science News“.

Ankstesniame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 3800 COVID-19 sergančių pacientų, šiek tiek mažiau nei pusei iš jų išsivystė padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, pranešė kardiologas James Lo ir kolegos.

Tyrėjai taip pat pranešė, kad apie 91 proc. intubuotų COVID-19 pacientų buvo padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, kaip ir beveik 73 proc. nuo ligos mirusių žmonių.

Pacientai, kuriems buvo padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, dažnai buvo „jauni, 30-40 metų“, pasakojo mokslininkas. Gliukozės kiekis jų kraujyje buvo neįtikėtinai aukštas, kartais daugiau nei du kartus viršijantis diabetą rodantį lygį.

J.Lo ir jo kolegos nustatė, kad toks aukštas cukraus kiekis kraujyje buvo susijęs su 15 kartų didesne intubacijos rizika ir 3,6 karto didesne mirties rizika, palyginti su šia liga sergančiais žmonėmis, kurių cukraus kiekis kraujyje buvo normalus.

Kodėl taip vyksta?

Kas tiksliai didina cukraus kiekį kraujyje ir sukelia diabeto riziką COVID-19 pacientams, yra dalinė paslaptis. Kai kurie duomenys rodo, kad koronavirusas užkrečia kasos ląsteles, gaminančias insuliną – hormoną, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje, signalizuodamas ląstelėms priimti cukrų ir deginti jį kaip kurą.

Tačiau J.Lo tyrimo metu COVID-19 virusu sergančių ir didelį cukraus kiekį turinčių pacientų kraujyje taip pat vis dar buvo didelis C-peptido – natūraliai atsirandančio baltymo, kuris jungia dvi insulino grandines ir kasos ląstelėse gaminamas kartu su insulinu – kiekis. Didelis C-peptido kiekis nurodo, kad pacientų kasos ląstelės gamina insuliną, rašo „Science News“.

Tačiau šių pacientų cukraus kiekis kraujyje vis tiek buvo didelis. Taigi, jei problema buvo ne kasos ląstelės, kažkas kitas turėjo būti negerai.

Tas kažkas gali būti riebalų ląstelės, kurios užkrėstos koronavirusu siunčia neteisingą pranešimą kitoms ląstelėms, o tai galiausiai sukelia diabetą.

J.Lo komanda nustatė, kad COVID-19 virusu sergančių pacientų organizme buvo mažas adiponektino – riebalų ląstelių gaminamo hormono, kuris padeda kitoms ląstelėms įsiklausyti į insulino raginimą pasisavinti cukrų – kiekis. Tyrėjai nustatė, kad kelių kitų riebalinių ląstelių gaminamų hormonų lygis taip pat buvo pakitęs.