Augalinė mityba nebūtinai yra sveika – ypač, kai kalbama apie veganišką „mėsą“: štai, ką sako mitybos ekspertai

Daugelis renkasi pradėti sportuoti, mesti alkoholį ar rūkymą, susirasti naują hobį. Veganų žurnalai ir organizacijos skatina laikytis augalinės dietos – vadina tai „galutiniu naujųjų metų pažadu“.

Tačiau augalinėje mėsoje dažnai yra daug natrio, ji yra itin perdirbta ir nėra sveikesnė už mėsą, kurią ji imituoja. Tuo tarpu beveik pusė vartotojų mano, kad tokia mėsa yra maistingesnė. Taigi, jei jūsų sprendimas yra susijęs su sveikata, galbūt norėsite persvarstyti galimybę pereiti prie augalinės dietos, jeigu į ją įeina augalinė mėsa.

Pavyzdžiui, „Impossible Burger“ yra įspūdingas sojos, bulvių baltymų, kokosų ir saulėgrąžų aliejaus mišinys. Jis net kraujuoja kaip tikra mėsa. Tuo pačiu metu jo kalorijų ir sočiųjų riebalų kiekis atitinka „McDonald's“ ketvirčio svaro paplotėlį, taip pat „Impossible Burger“ mėsainyje yra šešis kartus daugiau natrio.

Prognozuojama, kad pasaulinė augalinės mėsos rinka 2030 m. išaugs iki 85 milijardų JAV dolerių. Be to, bakalėjos parduotuvės atkreipia dėmesį į tai, kad jose yra daugybė mėsainių, dešrų, maltos mėsos ir jūros gėrybių variantų be jokių gyvūninės kilmės produktų pėdsakų.

Kokia maistinė nauda?

Vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis, augalinio maisto maistinė nauda yra minimali. Singapūro maisto ir biotechnologijų inovacijų instituto mokslininkai sumodeliavo kiaulienos, vištienos, jautienos mėsainių ir ledų pakaitalus be gyvūninės kilmės produktų.

Dietos, kuriose gyvūninės kilmės produktai buvo pakeisti augalinės kilmės alternatyva, pasižymėjo mažesnėmis už kasdienines vitamino B12, kalcio, kalio, cinko ir magnio rekomendacijas, jose taip pat buvo daugiau natrio, cukraus ir sočiųjų riebalų.

Pasak Duke molekulinės fiziologijos instituto doktoranto Stephano van Vlieto, net ir pridėjus vitaminų ir mineralų, šie produktai nepakeičia maistinių medžiagų. „Iš augalų pagaminta mėsa nėra karvių mėsa, o iš karvių pagaminta mėsa nėra iš augalų“, – sako jis.

Gyvūniniai šaltiniai, tokie kaip mėsa, pienas ir kiaušiniai, yra visaverčiai baltymai, o tai reiškia, kad juose yra pakankamai devynių nepakeičiamų amino rūgščių, kurias turime gauti su savo mityba kiekvieną dieną. Augaliniame maiste, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse, riešutuose, sėklose ir grūduose, dažnai trūksta vienos ar daugiau šių aminorūgščių, todėl juos reikia valgyti kartu.

Augalinės mėsos gamintojai teigia, kad jų produktuose yra panašus baltymų kiekis, kuris savo kokybe prilygsta gyvulinės kilmės baltymams. Tačiau dėmesys baltymams yra pernelyg „supaprastintas“, sako van Vlietas. „Maisto produktuose yra nuo šimtų iki tūkstančių junginių, galinčių paveikti žmogaus medžiagų apykaitą ir sveikatą.“

Van Vlietas su kolegomis palygino 190 molekulių augalinės kilmės mėsos alternatyvose su žole šertų jaučių mėsa ir nustatė, kad 90 procentų jų skiriasi. Augalinės mėsos alternatyvose trūko tam tikrų aminorūgščių ir darinių, tokių kaip kreatinas, taurinas ir anserinas, „kurie visi gali turėti įtakos mūsų sveikatai ir galbūt smegenų funkcijai bei raumenų funkcijai“, – sako jis.

Kiti metabolitai, tokie kaip polifenoliai ir antioksidantai, buvo aptikti didesniais kiekiais arba tik augalinėje mėsoje. Jis mano, kad augaliniai ir gyvūniniai maisto produktai papildo mūsų mitybą, kai kai kurios maistinės medžiagos geriau gaunamos iš gyvūninių šaltinių, o kitos iš augalinių.

Terminas „augalinės kilmės mityba“

„Žmonės renkasi augalinį mėsainį dėl įvairių priežasčių“, – sako Toronte dirbanti dietologė Rosie Schwartz, konsultuojanti ir mėsos suvartojimo mažinimo klausimais. Tačiau ji teigia, kad vartotojai turėtų permąstyti savo pasirinkimus, jei taip yra dėl sveikatos.

Mitybos mokslininkų ir Kanados maisto vadovo teigimu, rekomenduojamas mitybos būdas yra augalinis. Pusę lėkštės užpildykite daržovėmis ir vaisiais, o kitą pusę – nesmulkintais grūdais ir baltymais.

Tačiau pagal Merriam-Webster žodyną „augalinis“ taip pat reiškia bet ką – nuo ​​mėsos iki dažų ir pagalvių užvalkalų, jei tai daugiausia arba visiškai pagaminta iš augalų.

Tai, kad jis pagamintas iš augalų, dar nereiškia, kad jis sveikas. „Manau, kad tai labai klaidina vartotoją“, – sako van Vlietas. „Tikriausiai ne vištiena, o visa kita, kas yra patiekiama su vištienos kąsneliais (angl. nuggets), kenkia mūsų sveikatai.“

Augalinės mėsos ateitis

Iki šiol augalinės mėsos gamintojai daugiausia dėmesio skyrė savo produktų skoniui, tekstūrai ir išvaizdai. Šios įmonės nusitaikė į mėsos valgytojus, kurdamos augalinius stebuklus, kurie turėtų atrodyti ir būti tokio paties skonio kaip tikra mėsa.

„Impossible Foods“, „Impossible Burger“ kūrėja, teigia, kad 90 procentų jų klientų vis dar valgo mėsą. Tai nėra verslas, kurio tikslas – salotas ir daržoves valgančius žmones paversti netikros mėsos vartotojais.

„Visa „Impossible Foods“ misija yra kurti augalinius produktus, kurie tiesiogiai konkuruoja su gyvūnų mėsa“, – sakė Esther Cohn, „Impossible Foods“ komunikacijos vadovė. „Jei suvalgote penkis jautienos mėsainius per savaitę, mes norime, kad tiesiog pabandytumėte vieną iškeisti į „Impossible Burger“.

Su klestinčia rinka ir naujais ne gyvūninės kilmės baltymais, pagamintais iš ląstelių laboratorijoje arba grybų fermentacijos rezervuaruose, pasirinkimų begalė. Ar galima juos pritaikyti ir sveikesnei mitybai? Turėsime palaukti ir pamatyti.

Straipsnio autorė – Toronto universiteto mitybos mokslininkė Meghan McGee.