Joana Lapėnienė. Ar pagrįsta psichozė dėl kiaulių gripo?

Aišku, geriau tuščiai išsigąsti nei ištiktų globali katastrofa. Globaliame pasaulyje žinios, sukeliančios baimes, sklinda labai greitai. Įbaimintus žmones lengviau valdyti. Be to, esant tokiai situacijai atsiras kas tuo pasinaudos. Šiuo atveju – farmacininkai, siūlydami savo vaistus.

Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad naujojo gripo plitimą stabdyti pavėluota. Paskelbtas penktasis iš šešių pandemijos pavojaus laipsnis – virusas jau perduotas žmogaus žmogui.

„Esame dar per žingsnį arčiau pandemijos Mes jau sakėme anksčiau – šis virusas turi pandemijos potencialą. Dabar matome tą potencialą atsiskleidžiant, kai jis plinta visuomenėje“, – sako Gregory Hartlas, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos sveikatos ministrai susirinko į skubų posėdį. Europos Sąjungos valstybės susitarė dėl bendradarbiavimo – prireikus viena kitai skolintų antivirusinių vaistų.

„Padėtis rimta, todėl mes turime būti jai pasirengę ir koordinuoti veiksmus“, – teigė Andoulia Vassiliou, Europos Sąjungos sveikatos komisarė.

Oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, virusas H1N1 jau susargdino 616 žmonių 16-oje valstybių, nusinešė 17 gyvybių.

Ligos židinyje Meksikoje oficialiai patvirtinti 397 užsikrėtimo atvejai ir 16 mirčių nuo H1N1. Dar apie šimtas mirusiųjų tiriami, ar jie netapo viruso aukomis.

Tuo metu naujasis virusas H1N1 margina žemėlapį. Kol kas už Meksikos ribų liga pasiglemžė tik vieną gyvybę – JAV mirė 23 mėnesių mažylis, kurį iš Meksikos atvežė gydyti. Tačiau tyrimai rodo, kad apsikrėtė 141 amerikietis. Kanadoje patvirtinti 34 užsikrėtimo atvejai, Didžiojoje Britanijoje – 8, Ispanijoje – 13. Po 3 Vokietijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Izraelyje – 2, po 1 – Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Honkonge, Pietų Korėjoje, Kosta Rikoje.

Meksikos sveikatos apsaugos pareigūnai pareiškė, kad vadinamasis kiaulių gripo sukėlėjas nėra toks agresyvus, kaip baimintasi.

„Pagal ištirtus mėginius kol kas mirtingumas sudaro 1,2 proc. O tai gerokai skiriasi nuo to, ką žinome apie paukščių gripą, nuo kurio mirtingumas siekė 70 procentų“, – sakė Jose Angelis Cordova, Meksikos sveikatos apsaugos ministras.

Meksikos vyriausybė paskelbė karantiną: nuo gegužės 1-osios – penkios nedarbo dienos, žmonės raginami likti namuose.

JAV labiausiai nelaimės paveiktai Meksikai dovanoja per 13 tūkst. dozių antivirusinių vaistų, Amerikos rekonstrukcijos bankas skyrė 3 mlrd. dolerių. Papildomų apsaugos priemonių imasi daugelis pasaulio valstybių.

Ekspertai pripažįsta, kad per penkerius metus – nuo tada, kai pandemija kone paskelbta dėl SŪRS viruso, ir tuo labiau nuo 1918 m., kai ispaniškasis gripas nusinešė 50 mln. gyvybių, – pasaulis geriau pasirengęs, tačiau dar ne visiškai.

„Jei pagalvosime apie mastus ir ar turime reikalingas atsargas ir pajėgumus gydyti didžiulį pandemijos proveržį, tuomet greičiausiai ne. Lovų skaičius visame pasaulyje ir vaistų dozės neatitinka poreikių“, – sako Andrew Garrettas, Kolumbijos universiteto užkrečiamųjų ligų centro direktorius.

Pasaulinė sveikatos organizacija vaistus gaminančias bendroves ragina didinti antivirusinių vaistų gamybą. Esą kol kas sukauptų 3,5 mln. dozių yra per mažai. Vakciną tikimasi sukurti tik po pusmečio.

„Neabejojame, kad įmanoma sukurti efektyvią vakciną per santykinai trumpą laikotarpį. Tiesa, kas yra santykinai trumpas laikotarpis, kai gresia pandemija? Mes norėtume vakciną turėti rytoj, būtume norėję ją turėti vakar. Realybė tokia, kad nuo tada, kai virusas identifikuojamas, užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių, kad būtų pagamintos pirmos dozės“, – tvirtina Marie Paule Kieny, Pasaulinės sveikatos organizacijos vakcinų tyrimo iniciatyvos direktorė.

Lietuvoje taip pat kilo panika pasklidus žiniai, kad iš Meksikos grįžęs vyriškis galėjo parsivežti „lauktuvių“ nelemtąjį H1N1.

„Iš tiesų, pas mus hospitalizuotas jaunas žmogus, kuris balandžio 21 d. grįžo iš Meksikos, jis ten išbuvo 18 dienų. Balandžio 27 dieną pajuto gripo požymius ir kitą dieną kreipėsi į AIDS laboratoriją, jam paimtas mėginys, atlikti tyrimai. Nustatyta, kad šis naujas virusas nereaguoja su laboratorijoje turimais, tai reiškia, kad nėra A tipo gripo“, – sakė Arvydas Ambrozaitis, VU Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vadovas.

Penktadienį Sveikatos apsaugos ministeriją iš Londono pasiekė oficialus pranešimas: mėgintuvėlyje iš Lietuvos naujojo viruso nerasta. Nepasitvirtino būgštavimai ir dėl trijų vienos šeimos narių, stebėtų Panevėžio infekcinėje ligoninėje.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad kovai su gripu valstybės rezerve sukaupta vaistų, kurių pakanka vos 4 proc. gyventojų. Nemokamai būtų gydomi tik medikai, ugniagesiai, gelbėjimo tarnybų ir policijos pareigūnai, maždaug 69 tūkst. asmenų.

Pasklidus žiniai apie vadinamąjį kiaulių gripą Lietuvos vaistinės šluote iššluotos. Tiekėjai sako, kad jų sandėliai taip pat ištuštėję.

„Šiandien mes dar turime atsargų. Jos – apie 4 tūkst. pakelių ir tirpsta kiekvieną minutę“, – teigė Rasa Jonušienė, bendrovės „Roche Lietuva“ direktorė.

Tačiau kaip galėjo atsitikti, kad Lietuvoje dar nespėjus vadinamuoju kiaulių gripu susirgti nė vienam, jau išparduoti receptiniai vaistai?

„Galiu pasakyti: Vaistų kontrolės tarnyba neatlieka savo funkcijų arba vaistininkai savo darbo taip, kaip turėtų atlikti. Šie vaistai negali būti parduodami be receptų. Sukelta panika ir pardavimas šitų vaistų iš tikrųjų, mano manymu, yra ydingas“, – įsitikinęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.

„Antivirusinius vaistus kaupti namuose, o jie – brangūs, ir paskui išmesti, didinti tą ažiotažą tikrai nėra pagrindo, tuo labiau juos vartoti“, – tvirtina Nora Ribokienė, sveikatos apsaugos viceministrė.

„Jei, neturėjus jokio kontakto su sergančiu arba nesusirgus, nesat ligos požymių, žmonės pradės masiškai naudoti šiuos vaistus, tai tuomet mes anksčiau ar vėliau susidursime su tokiu nemaloniu faktu – virusas taps atsparus“, – sako A. Ambrozaitis.

Anot medikų, atsparia vaistams forma sergantysis tampa nepagydomas. Nuo jo užsikrėtę aplinkiniai taip pat suserga tokia pačia vaistams atsparia ligos forma.

O dabar paskaičiuokime. Antivirusinio vaisto „Tamiflu“ tiekėjai teigia, kad vaistinėms dėžutę parduodantys už 82 litus, vaistinėse jos kaina jau 128 litai. Skirtumas – 46 litai. Dalis jų – mokesčiai valstybei, tačiau kiek tų litukų nubyra vaistų prekybos tarpininkei?

Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad kol kas vaistų antkainių ribojimas – tik šnekų darbas.

„Esame paruošę vaistų priėmimo gerinimo planą, kurio vienas iš punktų – pasiūlymas Seimui riboti antkainį receptiniams nekompensuojamiems vaistams didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje“, – sako sveikatos ministras.

Mūsų duomenimis, siūloma nustatyti ne didesnį kaip 20 proc. antkainį. Tačiau tam reikalinga Seimo politinė valia.

Joana Lapėnienė, LTV „Savaitė“