Naujas mokslininkų atradimas padės gydyti aklumą

Proceso metu odos ląstelės pirmiausia buvo paverstos IPS kamieninėmis ląstelėmis, teoriškai galinčiomis tapti bet kokio audinio ląstelėmis. Vėliau mokslininkai pavedė joms tapti dalinai išsivysčiusiomis tinklainės ląstelėmis - šviesai jautriomis ląstelėmis, esančiomis akies dugne, kurios nervinius signalus perduoda smegenims. Nors darbas dar tik prasidėjo, tolesni rezultatai gali suteikti galimybę atstatyti tinklainę iš ląstelių, užaugintų iš paciento odos. Artimiausioje ateityje mokslininkai galės naudoti dirbtinai gautas ląsteles genetinių akių ligų tyrimams ar vaistų, skirtų tinklainės ligoms gydyti, bandymams.

Tyrimui vadovavęs Viskonsino universiteto mokslininkas Davidas Gammas sako: "Tai labai svarbus žingsnis į priekį. Reikėtų atkreipti dėmesį  į tai, kad pradinės ląstelės labai skiriasi nuo tinklainės ląstelių, o visas procesas vyksta mėgintuvėlyje".

Bandymai parodė, kad IPS ląstelės gali virsti įvairių tipų tinklainės ląstelėmis, taip pat ir fotoreceptorių, paverčiančių šviesos impulsus nerviniais signalais. Praėjusių bandymų metu mokslininkams pavyko atstatyti regėjimą akloms pelėms: proceso metu jų tinklainė buvo atkurta iš kamieninių ląstelių. Tolimesni bandymai bus skirti padėti pacientams, sergantiems, pavyzdžiui, makulos degeneracija, sąlygojančia pagyvenusių žmonių aklumą. Dar viena tinklainės pažeidimo sąlygota liga - pigmentinė tinklainės degeneracija, lemianti tunelinį vaizdą ir aklumą.

Beveik tuo pačiu metu mokslininkams pavyko iš kamieninių ląstelių sukurti audinį, kuriuo galima  atstatyti infarkto pažeistą širdį (suirusios širdies ląstelės natūraliai neatsinaujina).