Įspėjimas apsauginių kremų mėgėjams: nanodalelės prasiskverbia per odą

Vienai labiausiai šiuo metu progresuojančių mokslo sričių yra nanotechnologijos. Tai gana plati sritis, apimanti daugybę įvairių tyrimų, tačiau turbūt labiausiai išplėtota pramonine prasme yra naujų medžiagų nano lygmenyje savybių tyrimai ir pritaikymai buitinėms reikmėms. Mokslininkai ir inžinieriai siekia sukurti medžiagas su naujomis ar pagerintomis savybėmis – reikia pasakyti, jog tai jiems neblogai sekasi. Iki nanodalelių sumažintos įvairių metalų ir puslaidininkių medžiagos paplito įdegio kremuose, medicinoje, kompiuteriuose ir daugybėje kitų vietų. Paprastai vartotojas net nežino, jog jo naudojamame daikte yra nanodalelių struktūrų. Tačiau tai menka problema, jei tokios dalelės pagerina daiktų savybes. Tačiau jei jos kenkia sveikatai? Šį klausimą labai aktyviai kelia sveikos gyvensenos šalininkai bei ekologai. Tuo tarpu mokslas tikro atsakymo vis dar neturi – tuo besidomintys mokslininkai užsimena apie tyrimų medžiagos stygių ir kompanijų nenorą dalintis informacija. Labai panaši situacija kaip su GMO ir kitomis novatoriškomis, bet abejotinomis saugumo požiūriu technologijomis. Bet nors ir neintensyviai, visgi šia linkme tyrimai juda. Tik jų rezultatai nėra labai džiuginantys. Pagrindinis neintensyvių tyrimų taikinys jau kuri laiką yra apsauginiai Saulės kremai. Galbūt šiuos tyrimus paskatino ir negarsios, bet netylančios medikų kalbos apie jų pavojų sveikatai. Dabar šie nuogąstavimai iš dalies buvo patvirtinti JAV mokslininkų, atlikusių eksperimentus su pelėmis. Jie sugebėjo įrodyti, jog kvantiniai taškai tikrai gali įveikti odos apsauginį barjerą. Grubiai kvantiniu tašku galima apibrėžti laidininko arba puslaidininkio fragmentą, kurio visi matmenys apriboti iki nanometrų, o pats fragmentas turi elektroninį laidumą. Kalbant dar paprasčiau, tai pakankamai maža dalelė, įgaunanti kvantinių savybių. Iš principo, kvantiniai taškai ir sukuria medžiagose pageidaujamas savybes. Tačiau gali būti, jog ne tik teigiamas.

Mokslininkai eksperimento metu pelių odą padengė medžiaga, turinčią kvantinių taškų. Nanodaleles taip pat padegė fluorescencine medžiaga, kad jų judėjimą butų nesudėtinga sekti. Po to peles apšvietė ultravioletiniais spinduliais (saulės įdegio imitacija) ir matavo nanodalelių dislokaciją.

Paaiškėjo, jog nanodalelės į pelių odą patenka tiek apšvietus ultravioletiniais spinduliais, tiek ir be apšvietimo. Odoje jos kaupdavosi mažiausiuose plyšeliuose ir apie plaukelių folikulą. Tačiau be apšvietimo nanodalelės į odą įsiskverbė nedideliais kiekiais ir gana negiliai. O štai net ir po nedidelio saulės įdegio, nanodalelių įsiskverbimas į odą išauga kelis kartus.

Mokslininkai mano, jog toks efektas vyksta dėl odos reakcijos į ultravioletinę šviesą. Net ir lengvas įdegis odos sistemoje suvokiamas kaip pažeidimas, todėl odos ląstelių baltymai sumažina išorės ląstelių barjerą tam, kad naujai susidariusios ląstelės galėtų iš vidinių sluoksnių pareiti į „pažeidimo“ vietą. Tačiau tuo pačiu baltymai susilpnina odos apsaugą nuo išorinių svetimų molekulių – tuo pasinaudoja nanodalelės, įsiskverbdamos gilyn į odą.

Tačiau mokslininkai nekelia panikos – jie tik daro prielaidą, jog apsauginiuose kremuose esantys panašių charakteristikų kvantiniai taškai kaip ir naudoti eksperimento metu, taip pat gali įsiskverbti į žmogaus odą. Tačiau Lisa DeLouise pabrėžia, jog jų tyrimas nelietė klausimo, kaip tokios įsiskverbusios dalelės gali paveikti žmogaus sveikatą. Mokslininkai tiesiog konstatavo, jog kvantiniai taškai tikrai gali patekti į odą.

Tuo pačiu tyrinėtojai perspėja įdegio mėgėjus, jog įprotis teptis apsauginį kremą kad ir po neilgo pasideginimo yra pakankamai žalingas. Tuomet kai žmogus jau kurį laiką yra pabuvęs po saule, jo odos yra pradėję „pažeistų“ vietų regeneraciją – tokiu metu užtepus apsauginio kremo, į odą įsiskverbiančių nanodalelių koncentracija bus pati didžiausia.

Apskritai, pernelyg mėgautis apsauginiais saulės kremais neverta ir dėl didėjančio odos vėžio pavojaus. Be to, tokie kremai kenkia ne tik mūsų pačių sveikatai, bet ir gyvajai gamtai. Pavyzdžiui tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl visame pasaulyje nyksta koralai. O su jais kartu griūva ir visa vandens ekosistema.

Taip pat galite paskaityti apie sidabro nanodaleles, naikinančias ne tik žalingas, bet ir gerąsias bakterijas.