Marso gyvybės detektorius leis išvengti galvos skausmo geriant raudoną vyną

Taigi, kalba eina apie nešiojamą cheminės sudėties tyrimų laboratoriją, sukurtą profesoriaus Richard Mathies ir jo kolegų iš Kalifornojos universiteto Berklyje (University of California, Berkeley).

Šioje vietoje reiktų priminti, jog profesorius Richard Mathies yra sukūręs detektorių, pavadintą „Marso gyvybės analizatorius“ (MOA): tai didelio jautrumo įrenginys, skirtas Marso planetoje aptikti menkiausius gyvybės požymius. Jį į Raudonąją planetą nuskraidins sekančios misijos metu. Testuojant analizatoriaus charakteristikas, amino rūgštys (gyvybės pamatiniai junginiai) buvo aptiktos netgi mirusioje Atakamos dykumoje.

Dabar gi chemikai sukauptą patirtį panaudojo laboratorinio analizatoriaus, skirto plačiajai rinkai, sukūrimui. Kadangi gyvybės analizatorius iš esmės ieškojo amino rūgščių pėdsakų, panašiai elgiasi ir naujasis įrenginys. Kilo klausimas, kuomet žmogui reiktų žinoti amino koncentraciją produktuose? Tuomet prisimintas klastingas raudonojo vyno poveikis. Daugelis žino, jog net ir nedidelės jo dozės (kas svarbiausia, tai būna ne visais atvejais) gali sukelti nemalonų galvos skausmą ir net pykinimą. O kur dar kiti pašaliniai efektai – širdies permušimai, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.

Tokio poveikio kaltininku laikomi biologinės kilmės aminai, kurių vienokios ar kitokios koncentracijos dar randamos tokiuose produktuose kaip vynas, sūris, šokoladas, alyvuogės, riešutai,koncentruota mėsa ir visoje eilėje marinuotų arba fermentuotų produktų.

Iš esmės kurie aminai atsakingi už sukeliamą galvos skausmą mokslininkų dar nėra iki galo įrodyta. Yra keli „įtariamieji“, tačiau ši sritis dar reikalauja išsamesnių tyrimų. Visgi, dauguma specialistų perspėja, jog produktai, turintis daug amino junginių gali sukelti anksčiau išvardintus simptomus, ypač jei žmogus turi padidintą jautrumą šioms medžiagoms.

Minilaboratorija, sukurta Richard Mathies ir jo kolegų, yra nešiojamo lagaminėlio dydžio. Tereikia kelių vyno lašų ir per 5 minutes laboratorija pasakys, kiek mėginyje yra amino junginių. Be to mokslininkai jau dirba, stengdamiesi sumažinti laboratorijos matmenis – tikimasi, jog ateityje ji tilps į kišenę ir bus galima ją nusinešti net į restoranus.

Kol kas sukurtas prototipas dirba tik su skysčiais, tačiau ateityje tikimasi realizuoti galimybe kietų maisto produktų tyrimams. Tiesa, analizuodami amino junginių kiekį alkoholiniuose gėrimuose mokslininkai nustatė, jog daugiausia šių medžiagų turi raudonas vynas ir sake, o mažiausiai – alus.

Išradėjai tikisi, jog naujasis prietaisas paplis ne tik tarp vyno mėgėjų, bet ir gamintojų tarpe ir ateityje šalia kitos informacijos vyno etiketėje bus rašomas amino junginių kiekis.