Mokslininkų tyrimų ataskaita: buitinės cheminės medžiagos sukelia krūties vėžį

Europos Sąjungoje per paskutinius dvidešimt metų moterų, sergančių krūties vėžiu skaičius žymiai padidėjo. Kodėl išsivysčiusiose šalyse ši liga pasireiškia vis dažniau? Per savo gyvenimą šia liga suserga viena moteris iš dešimties. Ir nors pažengę gydymo metodai šiuo metu suteikia didesnę viltį išgyti, vis dėlto tai neapsaugo moterų nuo vis didėjančios susirgimo rizikos. Tai rodo ir tyrimai - beveik visose ES šalyse pastebimos panašios tendencijos. Pasak Londono universitete jau daugelį metų šią sritį tyrinėjančios Andreas Kortenkamp, ypatingą vaidmenį ligų atvejų didėjimui turi aplinka. Jos darbas, reziumuotas ataskaitoje, ką tik buvo pristatytas Europos sąjungos sveikatos ir aplinkos deputatams (HEAL, Health and Environment Alliance) bei CHEM Trust asociacijai.

Andreas Kortenkamp ataskaitoje remiasi skandinavų tyrimu, kuriame nurodoma jog 27 % vėžio susirgimų atvejų lemia genetiniai faktoriai ir 67 % - aplinka. Japonų emigrantų gyvenančių JAV atvejis taip pat paminėtas: Japonijoje krūties vėžio susirgimai yra reti, tuo tarpu JAV gyvenančių japonų emigrantų tarpe susirgimų atvejai žymiai dažnesni bei progresyviai augantys. Tarp pavojingiausių medžiagų paminėti estrogenai. Estrogenai (gr. oistros – aistra + genos – kilmė) – tai moteriškieji lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, o nedideliais kiekiais – antinksčių žievė bei sėklidės. Anot Andreas Kortenkamp, šis su ovuliacija susijęs hormonas netgi esant natūraliomis sąlygomis yra rizikingas, nes pastebima kad ankstyvas mėnesinių ciklo atsiradimas bei vėlyva menopauzė padidina ligos riziką. Kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje yra šie hormonai, taip pat padidina riziką susirgti. Nepalankiai veikia ir įvairios priemonės menopauzei nutolinti. Tačiau tai ne vieninteliai veiksniai. Tyrime atskleidžiama, kad krūties vėžio priežastimi dažniausiai yra cheminės medžiagos, kurių pilna mūsų aplinka. Paminėtas sąrašas ilgas, tai – insekticidai (pesticidai, skirti kovai su vabzdžiais), herbicidai (pesticidai, skirti kovai su piktžolėmis), nors su pastaraisiais nedaug kas turi tiesioginį sąlytį, bet jie per maistą vis tiek atkeliauja į mūsų organizmus, konservantai, antioksidantai, įvairios kosmetinės priemonės, kremai nuo saulės. Alkylfenoliai (kuriuos randame daugelyje rašalo, valiklių dažų, plastiko produktų sudėtyje), taip pat estrogenų receptorius veikiantys pyretroidas ir metoksichloras.

Šis sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Andreas Kortenkamp pabrėžia jog “toksine prasme stebėtinai mažai šiuo metu naudojamų cheminių produktų yra pagaminti prideramai ir saugiai”. Ataskaitoje rašoma ir apie nerimą keliantį “kokteilio efektą”. Skirtingi produktai, naudojami kartu, gali turėti neigiamą pašalinį poveikį, tuo tarpu kai atskirai ištirti laboratorijose jie atrodo saugūs.

Taigi, mokslininkai, pateikę ataskaitą ES parlamentui, įsitikinę, jog reiktų iš naujo įvertinti cheminius produktus, supančius mus namuose, darbo vietose ar paplitusios maisto pramonėje.

Ką darys parlamentarai po šio mokslininkų aliarmo šauksmo? Pamatysime…

Kaip sumažinti susirgimo riziką?

1. Valgykite daug vaisių ir daržovių

2. Pirkite kiek įmanoma daugiau natūralių produktų.

3. Kiek galima venkite cheminės produkcijos, ypač sode ir namų buityje naudojamų pesticidų, dažų, valiklių, taip pat asmeninei priežiūrai skirtų cheminių produktų (pvz.: kosmetikos).

4. Jei įmanoma, vietoj to kad naudotumėte kremus nuo saulės, pasilikite pavėsyje ar apsigaubkite labiau dengiančiais rūbais, nepamirškite kepurės nuo saulės

5. Negaminkite maisto mikrobangėse.

6. Stenkitės, kad kuo mažiau į rinką patektų mūsų hormoninę sistemą sujaukiančių produktų – kuo mažiau pirkite cheminių gaminių, informuokite pažįstamus žmones, kovokite už savo teises turėti galimybę gauti švarią produkciją ir gyventi švarioje aplinkoje

7. Patarimas nuo portalo redakcijos - pamirškite visas kvailas madas ir cheminių priedų įsodrintą "gražų" maistą. Geriau skiltelė senoviškų kaimo lašinių, nei chemikaluose įmirkyti ikrai.

Parengė: Edita