Apsauga nuo gripo – daržovėse ir vaisiuose

Kvercetino yra įvairiuose vaisiuose ir daržovėse. Pavyzdžiui, raudonuosiuose svogūnuose, vynuogėse, šilauogėse ar brokoliuose.

Anksčiau nustatyta, kad kvercetinas turi savybę stabdyti vėžinių ląstelių vystymąsi organizme bei mažina laisvųjų radikalų keliamą žalą. Tačiau nebuvo žinoma, kad kvercetinas sumažina riziką susirgti gripu, ypač po įtemptų fizinių treniruočių.

Kol kas JAV mokslininkai tokius tyrimus atliko tik su pelėmis, bet jei kvercetinas toks pat naudingas ir žmonėms, jis galėtų padėti sportininkams ar kareiviams.

Tyrimai parodė, kad dėl didelio fizinio krūvio padidėja jautrumas pelių kai kurioms infekcijoms. Tačiau neaišku, ar taip yra ir su žmonėmis.

Nustatyta, kad dėl varginančios fizinės veiklos pelės tampa labiau imlios gripui. Tačiau mokslininkai mano, kad kvercetinas neutralizuoja padidintą pavojų.

Tyrimo metu mokslininkai peles suskirstė į keturias grupes. Dvi grupės pelių tris dienas praleido ant specialaus bėgimo takelio, kitaip tariant, užsiėmė aktyvia fizine veikla. Vienai grupei buvo duota kvercetino, kitai – ne.

Dar dvi grupės pelių šias tris dienas praleido ramiai. Iš jų taip pat vienai grupei buvo duota kvercetino. Tuomet visoms pelėms buvo sušvirkšta gripo viruso injekcija.

Tyrimų rezultatai parodė, kad įtempta fizinė veikla padidino riziką susirgti gripu. 91 proc. bėgiojusių pelių ir tik 63 proc. pelių, kurios nepatyrė didelio fizinio krūvio, susirgo gripu. Be to, pelės, kurios bėgiojo, susirgo gripu daug greičiau nei kitos.

Vienodai sunkiai susirgo tos pelės, kurios nebėgiojo ir tos, kurios nuolat bėgiojo, bet gavo kvercetino. Kitaip tariant, kvercetinas neutralizavo aktyvios fizinės veiklos neigiamą poveikį.

Bandyta panašius tyrimus atlikti ir su žmonėmias. Aptikta, kad žmonės, kurie vartojo kvercetiną, po trijų dienų aktyvios fizinės veiklos sirgo rečiau nei tie, kurie nevartojo. Tačiau, priešingai nei pelėms, žmonėms nebuvo suleistos gripo viruso injekcijos.