Moksliniai medicinos tyrimai Lietuvoje (Žmogus ir medicina | Mokslas)
.
(0)
2024-05-30
-1
Sostinėje duris atvėrusiame išskirtinai energetiškai taupiame pastate dirba mokslo, aukštųjų technologijų, medicinos ir farmacijos novatoriai. Čia įsikūrė ir medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vienas pagrindinių padalinių, kuris vilniečiams padės pagerinti diagnostikos paslaugų prieinamumą.
(0)
2024-01-13
1
Gydytojai patologai – pacientams nematomos medicinos srities atstovai, kurių išvados turi esminės įtakos pacientų ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo procese. Keturis dešimtmečius veikiančios patologijos tarnybos specialistų vaidmuo nuolat auga – be jų įsitraukimo jau nebeįsivaizduojamas daugelio sričių gydytojų darbas. Koks yra gydytojo patologo vaidmuo ir svarba, patirtimi dalijasi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai.
(0)
2023-11-23
1
Visi žmonės skirtingi, todėl net tuos pačius genetinius sutrikimus turintiems žmonėms liga gali pasireikšti arba ne. Tie patys vaistai du žmones gali veikti skirtingai. Kas tada vyksta mūsų ląstelių lygmeny bando išsiaiškinti biochemijos mokslų daktarė Aušra Sasnauskienė. „Ląstelė yra mažiausias gyvybės vienetas. Ją tirdami sužinome ir apie gyvybę“, – sako mokslininkė.
(0)
2023-08-22
3
Piktybinėmis kraujo ligomis sergančių pacientų dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose jiems suteikia galimybę gydytis moderniausiais medikamentais, kurie yra labai brangūs, dar nekompensuojami arba dar net nėra registruoti Europos vaistų agentūros. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) gydytojo hematologo Andriaus Žučenkos, dėl šio centro tyrėjų iniciatyvos, ilgalaikio bendradarbiavimo su tarptautinėmis klinikinių tyrimų grupėmis, nuolat demonstruojamų gerų pacientų gydymo ir dalyvavimo tyrimuose rezultatų pacientai gauna inovatyviausią gydymą: „Paprastai ankstyviausieji pirmos ir antros A fazės tyrimai vyksta geriausiuose pasaulio hematologijos centruose – JAV, Vakarų Europos, Australijos, tad didžiuojamės, kad HOTC buvo įtrauktas net į du tokius ankstyvosios fazės tyrimus, o pirmieji mūsų pacientai jau gydomi pačiais moderniausiais preparatais.“ Vienas iš tokių klinikinių tyrimų – ūmios mieloleukemijos gydymas.
(1)
2020-10-18
6
VUL Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktoriaus ir Medicinos fakulteto profesoriaus Arvydo Laurinavičiaus vadovaujamos komandos darbai pasiekė pasaulinį lygį: apie vieną iš tokių darbų skelbia jau daugiau nei 30 metų apie sveikatos sistemos tendencijas ir inovacijas rašantis portalas Healthcare-in-europe.com. Čia pristatomas Lietuvos mokslininkų darbas, susijęs su vienu iš vėžio gydymo būdų (imunoterapija). Tam pasitelkiama erdvinė patologijos vaizdo analizė, kuri kartu su įprasta mikroskopine analize suteikia svarbios informacijos vertinant navikus.
(0)
2020-07-03
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai atrado naujų svarbių genetinių ryšių tarp širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų bei endokrininės sistemos.
(0)
2020-05-09
-2
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad koronaviruso tyrimams ir vakcinos kūrimui jau surinkta 7,5 milijardo euro. Lietuva į šiuos procesus įsijungti pažadėjo, padėdama ne finansiškai, bet moksliniais pajėgumais.
(2)
2018-11-26
39
Jau netrukus gali žymiai pagerėti agresyviausios smegenų naviko formos – glioblastomos – gydymas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai kuria naują gydymo metodiką, kuri priešvėžinius vaistus nukreiptų tiesiai į auglį. Taip padidėtų jo sunaikinimo tikimybė ir sumažėtų gydymo šalutinis poveikis, rašoma universiteto pranešime spaudai.
(1)
2018-01-04
3
Paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą pavadavęs LR žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė įsakymus, leidžiančius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas be jokių saugumą užtikrinančių reikalavimų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Ministerijos teigimu, tokie kaltinimai prasilenkia su realybe.
(0)
2017-07-28
56
Pasitelkus kamienines ląsteles, pirmą kartą Lietuvos medicinos istorijoje nuo amputacijos apsaugota 13 pacientų su gangrenuojančiomis galūnėmis. Toks rezultatas pasiektas šalies mokslininkams kartu su medikais atlikus eksperimentinį tyrimą, kurio metu kamieninių ląstelių terapija pavyko išgydyti 87 proc. nuo kritinės galūnių išemijos kentėjusių ligonių.
(0)
2016-12-07
14
Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas darbingo amžiaus gyventojų Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog daugiausia mirštančių nuo šių ligų – Ignalinos rajono, Rietavo ir Pasvalio rajono savivaldybėse.
(13)
2016-02-26
10
Liūdnos išvados: lietuviai valgo per daug mėsos, skubėdami ir prie kompiuterio, be to, kas antras dantis valo kartą per dieną ar rečiau.
(0)
2015-12-08
32
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniuje atidarė „Thermo Fisher Scientific" laboratoriją, kurioje gaminamos magnetinės dalelės turėtų tapti rimtu priešnuodžiu kovoje su onkologinėmis ligomis ir ŽIV. Lietuva – pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje valstybė, pradedanti gaminanti tokio lygio technologinius produktus, rašoma pranešime spaudai.
(0)
2015-10-23
8
Oro trūkumas ar kosulys, atsirandantis gulint, kojų tinimas, svorio didėjimas dėl skysčių susilaikymo organizme, nuolatinis nuovargis ir silpnumas – tai būsenos, kurias jaučiame patys, o gal matome taip kenčiančius artimuosius… Šie klinikiniai simptomai nėra specifiški, jie gali atsirasti sergant įvairiomis ligomis, bet dažniausiai tokiu atveju diagnozuojama dilatacinė kardiomiopatija (DKMP), pasireiškianti širdies nepakankamumu. Širdies nepakankamumas – organizmo būklė, kai širdis nebepumpuoja kraujo kūnu taip efektyviai, kaip tai ji turėtų daryti. Kai širdies darbas nusilpsta, kraujas grįžta atgal į kraujagysles, sutrinka skysčių nutekėjimas. Skysčiai kaupiasi organizme, tinsta kojos, pacientui pasidaro sunku kvėpuoti.
(0)
2015-10-08
22
„Mane žavi galimybė sukurti inovaciją, kuri palengvintų sergančių žmonių kančias, pagreitintų ligonių gijimą. Išmanusis pleistras – tai pirmoji idėja, kurią bandau įgyvendinti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) doktorantas Tadas Juknius. Biomedicininį išsilavinimą turintis, šiandien nanotechnologijų srityje dirbantis jaunasis tyrėjas mano, jog bendradarbiaudami skirtingų sričių mokslininkai gali sukurti įspūdingų, žmogaus gyvenimą keičiančių išradimų.
