Ar lapai galėtų šildyti daugiabučius?

Stebėdami aplinką pagalvojome, gal būtų galima tokį pat rezultatą pasiekti mažesnėmis kainomis. Tokias spėliones patvirtina ir šilumininkai bei teigia, kad tam tereikia tinkamų valdininkų sprendimų. Pastarieji tik skėsčioja rankomis ir sako, kad medžiagos, kurios galėtų būti panaudojamos šilumai sukurti, šiuo metu yra supūdomos. Tokia tvarka.

Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – nuo medžių krentantys lapai. Vilniuje jie yra atiduodami privačioms įmonėms, kurios lapus sukompostuoja. Tačiau jeigu juos degintume, galbūt žmonėms tai būtų naudingiau? Pasitelkę specialistus ieškome atsakymo į šį klausimą ir svarstome, kas dar pigiai ir efektyviai galėtų šildyti daugiabučius. Jeigu turite pasiūlymų šiuo klausimu, dalinkitės jais komentuodami.

Krūvos spalvotų lapų kasdien sušluojamos nuo miestų šaligatvių. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, jie jau ilgą laiką atiduodami kelioms privačioms įmonėms, kurios daro kompostą. „Sušluotus lapus, nušienautą žolę, nugenėtas šakas nemokamai atiduodame įmonėms kompostui gaminti. Mums kainuoja tik žaliųjų atliekų nuvežimas. Mietui nauda tokia, kad kai reikia ką nors sodinti ar tręšti, gauname komposto nemokamai“, – pasakoja savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Mikalauskienė tvirtina, kad įmonės, kurioms bus patikėtas kompostavimas, parenkamos konkurso būdu. Naujas konkursas turėtų įvykti lapkričio mėnesį. Paklausta, ar nebūtų naudingiau surinktus lapus suderinti ir paversti juos šiluma žmonėms, savivaldybės atstovė sako, kad tokių pasvarstymų būta. Tačiau kol kas klausimas keltas tik dėl kaštonų, mat juos jau keleri metai yra užpuolusios parazitinės erkutės, dėl kurių vidurvasarį ima kristi medžių lapai.

„Aplinkosaugininkai ištyrė, kad erkučių būtų galima atsikratyti tik tuo atveju, jeigu tie pažeisti lapai būtų sudeginami. Jau kreipėmės į „Vilniaus energiją“ dėl to, tačiau gavome atsakymą, kad jie savo ruožtu turi gauti leidimą iš Aplinkos apsaugos departamento“, – pasakoja ji.

Į specialias krosnis Vilniuje nukeliauja ir po Naujųjų metų surenkamos kalėdinės eglutės, vasarą nugenėtų medžių šakos.

Vis dėlto paklausta, kodėl Vilnius nedegina visų mieste surenkamų lapų, I.Miklauskienė lakoniškai atsako nematanti reikalo keisti „nusistovėjusią tvarką“.

Tuo metu „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas turi kitokią nuomonę. Anot jo, jeigu yra galimybė, šiluma reikėtų paversti visus įmanomos dalykus. Vis dėlto anot jo, deginami lapai gyventojams šilumos kainos nesumažintų: „Tai nėra pramoninis klausimas, tai daugiau emocinė pusė. Lapai gal ir galėtų sušildyti kažkiek vilniečių, tačiau tai ne tie mąstai. Vilniuje yra 195 tūkst. butų. Kad juos apšildytume biokuru mes per valandą sudeginame 23 tonas medienos“, – sako jis.

R.Germanas taip pat paaiškina, kad „Vilniaus energija“ per metus pagamina nuo 80 iki 250 kilovatvalandžių šilumos vienam kvadratiniam metrui apšildyti. „Viskas priklauso nuo buto sandarumo“, – nemažą skirtumą paaiškina jis.

Jeigu per valandą sudeginamas 23 tonos medienos, tai kiek reikėtų lapų? Pagrindinės lapus iš Vilniaus miesto priimančios bendrovės „Beastra plius“ direktorius Stanislavas Tracevičius sako, kad iš viso per metus iš miesto surenkama apie 12 tūkst. tonų žaliųjų atliekų: „Tai ir vasarą nušienaujama žolė, ir šienas, ir rudenį lapai surenkami, ir nugenėti medžiai“.

Tačiau visas šis turtas paverčiamas kompostu. „Iš tiek atliekų gauname maždaug per pusę mažiau gero komposto, kurio kubinis metras kainuoja 40-100 litų“, – teigia S.Tracevičius. Anot jo, sostinės savivaldybė ir jos įmonės savo poreikiams komposto gauna nemokamai. Po vieną kartą per metus nemokamai po 10 ar 20 kubų komposto gali gauti ir vilniečiai.

Dalį miesto žaliųjų atliekų surenka ir bendrovė „Juknevičiaus kompostas“. Tačiau anot šios įmonės atstovų, jie per metus sukompostuoja tik apie 6 tonas žaliųjų sostinės atliekų.

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius R.Germanas sako, kad priklausomai nuo drėgnumo, lapų kaloringumas gali būti nuo 1,99 iki 5,25 MWh/t, tai reiškia, kad iš 12 tūkst. tonų gautume 23880 – 63000 MWh. Taigi,lapų galėtų užtekti visą žiemą šildyti nuo 27 iki 225 daugiabučių. Vilniuje yra apie 4450 daugiabučių.