Nacionalinė televizija žada naujas laidas ir profesionalią žurnalistiką

Jau gerą pusmetį tinklapyje „Ateities LRT“ visuomenė diskutuoja apie naują LRT programų strategiją. Tai dokumentas, apibrėžiantis LRT misiją penkerių metų laikotarpiui, pagal kurį LRT turi savo laidomis stiprinti pilietiškumą ir demokratiją, skatinti visuomenę visą gyvenimą mokytis, puoselėti nacionalinę kultūrą ir kalbą, Lietuvą pristatyti pasauliui ir pasaulį – Lietuvai.

To ketinama siekti pasitelkus profesionalius žurnalistus, kurie kurtų išskirtinę, kokybišką produkciją. Nacionalinio transliuotojo strategiją kūrusios grupės vadovė sako, kad daug pasiūlymų yra pateikusi ir visuomenė.

„Ateities LRT“ yra labai daug pasiūlymų, sakykim, apie vaikų ir jaunimo auditoriją, kaip ją geriau pasiekti. Yra daug pasiūlymų konkrečiai skirtų žurnalistams, kaip labiau atspindėti pasaulyje vykstančius procesus ir t. t. Galbūt tai nepakeis esminio programos strategijos turinio, bet atsiras tokių pasiūlymų, kaip tai geriau įgyvendinti“, – teigė LRT tarybos narė Eglė Pranckūnienė.

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius sako, kad vykdydamas savo misiją nacionalinis transliuotojas neturi kreipti dėmesio į reitingus, nes jų besivaikant aukšto meninio lygio programų nesukursi.

„Seniai įrodyta, kad televizijoje ne paklausa formuoja pasiūlą, o pasiūla formuoja paklausą. Reitingai – tai cenzūra. Reitingas žemas ir programa išmetama iš eterio, o dažnai atleidžiami ir ją ruošę žurnalistai. Visuomeninis transliuotojas turi siekti ne reitingų, o kokybiškų programų. Sako – maža auditorija. Bet įsivaizduokit, kad geros simfoninės muzikos programą žiūri tik 1 procentas gyventojų. Kokia salė gali sutalpinti tokį kiekį klausytojų arba spektaklio žiūrovų?“ – sakė jis.

„Turėtų kviesti ir vieną, ir kitą pusę, tam, kad galėtų ir vieni, ir kiti išreikšti savo poziciją, o žiūrovas jau pats atsirinktų, kurią nuomone jis patiki ir kuria nuomone nepatiki. Arba dviejų nuomonių išraiška sukurtų žiūrovui situaciją, kad jam reikėtų pamąstyti, o kaip gi iš tiesų yra arba kaip iš tiesų buvo“, – teigė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

LRT generalinis direktorius sako, kad strategijos įgyvendinimas priklauso nuo visuomeniniam transliuotojui skiriamų lėšų, o jų visada trūksta.

„Nuo valdžios valios nepriklausomas finansavimas – šitas kriterijus Lietuvoje nebuvo įgyvendintas ir kol kas nėra didelių vilčių, kad jis bus įgyvendintas. To finansavimo nebuvimas trukdo bent kiek ilgesnei strategijai, nes kiekvienais metais LRT biudžetas yra, kaip sakoma, nežinia nuo ko priklausantis. Jis gali 5 % padidėti, bet gali ir 30 % sumažėti, neatsižvelgiant į jokius objektyvius kriterijus“, – tvirtino LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Ilgalaikio finansavimo būtinybę konferencijoje akcentavo ir Europos transliuotojų sąjungos Narių tarpusavio ryšių vadovas Davidas Lewisas, UNSCO generalinio direktoriaus patarėjas H. Juškevičius.

Visuomeninio transliuotojo programų strategija dar bus tobulinama, atsižvelgiant į įvairių visuomenės grupių reikalavimus.