Kosminės technologijos ir žemės ūkis – kas bendro?

Didžiausias kosminių technologijų indėlis jaučiamas telekomunikacijų, vietos nustatymo (palydovinės navigacijos), Žemės stebėjimo srityse (klimato kaita, gamtos išteklių stebėjimas ir analizė, vandens, miškų priežiūra). Galima net pastebėti, kad kosminės technologijos visiškai nusileido ant žemės. Taigi kas bendro tarp kosmoso ir žemės ūkio?

„Yra nemažai kosminių technologijų panaudojimo žemės ūkio sektoriuje galimybių. Tai geografinės pozicionavimo sistemos, detali žemėlapių ir palydovinių vaizdų analizė, kuri naudojama būsimo derliaus modeliavimui bei pasėlių racionaliam išdėstymui pagal dirvožemio savybes. Kosminės technologijos leidžia vystyti precizinį ūkininkavimą, kai, atsižvelgiant į pasėlių būklę, planuojamą derlingumą, piktžolių, kenkėjų ir ligų paplitimą, reljefą, sudaromi optimalaus pasėlių tręšimo ir apsaugos planai (labai derlingi pasėlių plotai tręšiami mažiau arba visai netręšiami, mažai derlingi – tręšiami daugiau)“, - pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius. 

Svarbi kosminių technologijų teikiama galimybė – būsimo derliaus prognozė, kuri leidžia numatyti, koks bendras derlius bus surinktas šalyje ar visame pasaulyje, kokios gali būti produkcijos kainos, koks yra konkrečios vietovės derlingumas ir kaip geriau jį valdyti. Z. Dabkevičius atkreipia dėmesį, kad palydoviniai žemėlapiai gali būti naudojami dirvos drėgnumui ir melioracinių sistemų pažeidimui nustatyti, drenažo ir laistymo sistemų projektavimui bei statybai atsižvelgiant į sklypo vietą, kelių, upelių, griovių tinklą ir kitas sąlygas. Negalima pamiršti geografinių pozicionavimo sistemų panaudojimo miško produktyvumo ir būklės įvertinimui, stichinių nelaimių ir gaisrų stebėsenai bei prevencijai. 

Z. Dabkevičius akcentuoja kosminių technologijų naudojimo žemės ūkyje naudą šaliai: galima stebėti pasėlių plotus, jų išsidėstymą ir ribas teritorijoje, kontroliuoti, ar laikomasi geros žemdirbystės praktikos, ar yra apleistų plotų. Jau keletą metą pasėlių būklės, derlingumo, dirvožemio drėgmės ir kokybės žemėlapiai leidžia koreguoti žemės ūkio technologijas, mažinti ne tik ūkininkavimo išlaidas, bet ir cheminių medžiagų naudojimą, aplinkos ir vandens šaltinių taršą.

Teikiamos ir planuojamos teikti paslaugos

„Remiantis geografinėmis pozicionavimo sistemomis gali būti kuriamos įvairios bandomųjų teritorijų duomenų bazės, kurios leistų rengti žemės ūkio teritorijų planavimo dokumentus. Naudojant skaitmenines technologijas jau parengti naujos klasifikacijos Lietuvos dirvožemių žemėlapiai Europos dirvožemių atlasui (Soil Atlas of Europe). Su Jungtinės Karalystės mokslininkais parengta metodika, kaip naudojant dirvožemio ir geologijos duomenis nustatyti pažeidžiamas (jautrias) gruntinių vandenų teršimui teritorijas. Taip pat jau gali būti rengiami sklypų išdėstymo žemėlapiai su dirvožemio vertinimo skalėmis, dirvožemio granuliometrine sudėtimi, melioracijos būkle, pH grupėmis, fosforo ir kalio kiekiais dirvožemyje bei žemės ūkio naudmenų vertės našumo balais“, - teigia Z. Dabkevičius. 

Kosminių technologijų sprendimai jau diegiami žemės ūkio transporte. Zenonas pasakoja, kad dabar apie 5 proc. Lietuvoje parduodamų trešimo mašinų jau turi įdiegtas geografines pozicionavimo sistemas, kurios leidžia tiksliai nupurkšti pasėlius išvengiant perdengiamų (dubliuojamų) ar nupurkštų plotų. Taip pat pradėtos naudoti ir tiksliosios sėjamosios, kurios sėjos metu tiksliai suduria sėjamuosius rėžius ir kartu suformuoja technologines vėžes. 

Z. Dabkevičius pamini, kad kol kas tik keletas ūkių nuimant derlių naudoja programas, kurios fiksuoja pasėlio derlingumą konkrečioje vietoje ir sudaro pasėlio derlingumo žemėlapį, kuris atspindi dirvožemio derlingumą ir panaudotų technologinių priemonių tikslingumą. Pagal šiuos žemėlapius kitais metais galima koreguoti ir planuoti derlių. Tačiau svarbu prisiminti, kad žmogus labai greitai pavargsta tiksliai sekdami GPS nurodymus, todėl reikalingi kvalifikuoti specialistai ir žemės ūkio mašinos, turinčios automatinį vairavimą.

Galimybės Lietuvoje ir pasaulyje 

Pasauliniu mastu pastebimas didelis susidomėjimas, kuriami nauji gaminiai ir technologijos su integruotomis geografinėmis informacinėmis sistemomis, taip pat jau sukurtos mokymo naudotis GIS technologijomis programos ateinantiems dvidešimčiai metų. 

Z. Dabkevičius apgailestauja, kad Lietuvoje šios technologijos kol kas tik pradeda plisti. Plėtrai trukdo keletas aspektų: geografinių informacinių sistemų įrengimai, programinė įranga ir žemės ūkio mašinų automatinės vairavimo sistemos sudaro papildomas išlaidas, kurios siekia nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių, ne visiems prieinama programinė įranga anglų kalba, taip pat dar nėra įsitikinta naujų technologijų nauda.

„Mūsų šalyje kol kas nekuriami visiškai nauji produktai. Geografinės informacinės sistemos suteikia galimybę sukurti produktus, kurie anksčiau buvo neįmanomi metodiniu požiūriu ar per brangūs bei reikalavo daug sąnaudų (pavyzdžiui, trimačio miško medžių ar augalo modelio sudarymas Li-DAR duomenų pagrindu). Taip pat galima paminėti dar vieną galimybę – vaizdų transformavimas (normalizuoto skirtumo augmenijos indekso skaičiavimas), kuris naudojamas stebėti augmenijos sąlygas žemynų ir pasauliniu mastais. 

Lietuvos kosmoso sektoriaus galimybės

„Vargu, ar galėtume šiandien be kosminių programų įsivaizduoti palydovinių ryšių paslaugas, meteorologinį prognozavimą, pasaulinius interneto ir televizijos transliacijų tinklus, aplinkosauginį Žemės monitoringą bei kitas gyvybiškai svarbias veiklas. Matome kosminių technologijų panaudojimo perspektyvas net žemės ūkio sektoriuje. Plėtrą padėtų užtikrinti aktyvesnis programinės įrangos kūrimas, kosminių technologijų diegimas žemės ūkyje ir naudos įvertinimas, taip pat svarbus žemdirbių ir valstybinių institucijų susidomėjimas naujomis technologijomis bei šalies ir Europos Sąjungos parama“, - apie teigiamas Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvas kalbėjo Zenonas Dabkevičius.