Tikimasi, kad 2015 m. Lietuva taps kosmine valstybe

Tarptautinėje QB50 programoje numatyta vienu metu į kosmosą iškelti iki 50 nanopalydovų – mažųjų palydovų, sudarytų iš 100 × 100 × 100 formato kubų, kurių viename palydove gali būti iki trijų.

Vieno tokio palydovo projektą antradienį Vilniuje vykusiame seminare „Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai“ pristatė VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vytenis Buzas. Bendradarbiaujant su programinę įrangą palydovui kursiančiu Kauno technologijos universitetu ir Vilniaus universiteto Biochemijos institutu, kuriamas trijų kubų dydžio nanopalydovas, kuriame būtų išbandomas uždaras modulis orbitos manevravimui ir korekcijai – iš esmės tai būtų nedidelis variklis su VU biochemikų kuriamu kuru.

Kol kas svarstomi keli kuro variantai, pageidautina, kad kuras būtų ekologiškas ir šiuo metu eksperimentuojama su grynu vandenilio peroksidu. Variklis bus naudojamas orbitos korekcijai siekiant palydovo buvimo orbitoje laiką padidinti nuo pirminių numatytų 3 mėnesių (palydovams be variklių) iki kelių metų.

Palydovo iškėlimas kainuos apie 40 000 eurų.

Antrasis nanopalydovo projektas kuriamas Kosmoso mokslo ir technologijų instituto pastangomis. Tai, pasak šio instituto vadovo Domanto Bručo, bus mažesnis aparatas – dviejų kubų dydžio, taigi, atitinkamai bus mažesnė ir jo iškėlimo kaina – apie 20 000 eurų.

Palydovai bus keliami modifikuota balistine raketa „Štil 2.1“. Numatytame 2015 metų skrydyje į raketą ketinama sutalpinti apie 50 QB50 projekto palydovų.

„Įdomu yra tai, kad ta raketa „Štil“ iš tikrųjų yra buvusi balistinė R29-RM raketa. Pagrindinė jos paleidimo bazė yra „Delfin“ tipo povandeniniai laivai. Planuojama, kad raketa bus paleista iš povandeninio laivo, plaukiančio jūroje viršvandeninėje padėtyje. Raketos balistinės, jos sumanytos ir pagamintos atominio ginklo pernešimui, bet baigiantis jų „galiojimo laikui“ reikėjo sugalvoti kur jas padėti. Todėl jas pradėta naudoti palydovams kelti. Kol kas tokiomis raketomis iškelti trys palydovai“, – pasakojo D. Bručas.

Palydove bus sumontuotas eksperimentinis palydovų pozicionavimo apie tris ašis įrenginys, veikiantis inercijos momento kaupimo besisukančioje masėje principu. Šis įrenginys yra išskirtinis tuo, kad gali keisti palydovo padėtį iškart pagal tris ašis naudojant sferos formos masę (reakcijos sferą). Reakcijos sfera yra varoma pjezo pavarų ir yra konstruojama kartu su KTU Mechatronikos mokslo studijų ir informacijos centru. Toks įrenginys palydovuose dar nėra naudotas, bet dėl nedidelės apimties yra itin perspektyvus mažųjų palydovų pozicionavimo srituje.

Siekiant sumažinti palydovo paleidimo kaštus paraiškas pateikę lietuviškų palydovų kūrėjai sutiko į savo palydovų sudėtį įtraukti ir projekto rengėjų gaminamus modulius, skirtus termosferos stebėjimui. Be šių modulių dviejų kubų palydovo iškėlimas kainuotų 60 000 eurų, trijų kubų – 80 000 eurų.

Tiesa, lietuvių ambicijoms įrašyti mūsų šalį į kosminių valstybių sąrašą gali sutrukdyti keli dalykai: visų pirma, QB50 projekto dalyvių sąrašas yra ribotas, o vien ketinimo laiškų projekto rengėjai netrukus po projekto paviešinimo gavo bent 70. Tiesa, nemažai dalyvių nesitikėjo, kad už palydovų iškėlimą teks susimokėti patiems (nors apie trys ketvirčiai kaštų padengiami pagal Europos sąjungos paramos mokslui programą FP7, likęs ketvirtis taip pat nėra maža suma) ir, tikėtina, tolesnio dalyvavimo projekte atsisakys.

Lietuvos kosmoso asociacijos įkūrėjas ir vadovas Vidmantas Tomkus tikisi, kad projekto organizatoriai šiuo atveju atsižvelgs į geografinio teisingumo kriterijų ir, jei dalyvių paraiškų bus daugiau, nei galima iškelti palydovų, bus priimtas bent vienas lietuviškas projektas.

Kita galima kliūtis, dėl kurios Lietuva dar gana ilgai kosmine valstybe liks tik ketinimais – pačios raketos gana abejotinas patikimumas. Nors kol kas visi trys bandymai šia raketa kelti kosminius palydovus buvo sėkmingi, projektuojant jas kaip balistines raketas tikrai nebuvo numatoma 100 procentų sėkmingų paleidimų. „Patys rusai pripažįsta, kad šios raketos buvo apskaičiuotos, kad bent viena iš dešimties pasiektų tikslą. O šiuo atveju reikia, kad sėkmingai lėktų viena iš vienos“, – sakė D. Bručas.

Projekto dalyvių kuriami palydovai turėtų būti draudžiami pačių dalyvių lėšomis, bet, pasak D. Bručo, tai yra ganėtinai sudėtinga ir lietuviški palydovai tikriausiai skristų be draudimo.