Kaune pradėjo veikti išmanioji sankryža

„Visiška tokio pobūdžio sankryžų rekonstrukcija paprastai reikalauja itin didelių lėšų. Dėl nepakankamo šalies keliams skiriamo finansavimo, daugelio gatvių ir sankryžų rekonstrukcijos projektai yra sunkiai įgyvendinami. Tad džiaugiamės galėję kartu su partnere „Fima“ Kauno miestui pasiūlyti tiek veiksmingą, tiek palyginti nebrangų problemos sprendimo būdą, padėsiantį spręsti eismo saugumo bei efektyvumo problemas Kauno gatvėse“, ‒ sako Algimantas Medžiaušis, UAB „Kelprojektas“ generalinis direktorius.

Sankryžos modernizavimo darbai buvo pradėti birželį ir atlikti mažiau nei per tris mėnesius. Rekonstruotoje sankryžoje įrengta moderni šviesoforų sistema, suteikianti į M. K. Čiurlionio gatvę įvažiuojantiems maršrutiniams automobiliams prioritetą prieš kitus eismo dalyvius. Čia esančioje aikštelėje stojančių autobusų vairuotojai turi bekontaktes korteles. Autobusui privažiavus prie sankryžos, sistema, reaguodama į korteles, sustabdo eismą M.K. Čiurlionio gatvėje, uždega žalią signalą maršrutiniam transportui ir leidžia jam netrukdomam judėti. Pradėjusi veikti išmanioji sankryža veikimo principu ir modeliu kol kas yra vienintelė tokia Lietuvoje.

„Lietuvos didmiesčiuose automobilių kasmet daugėja, o tai lemia didėjančias spūstis, auga avaringumas, ir, kas itin aktualu miestams, tampa kur kas sudėtingiau efektyviai valdyti viešojo transporto eismą. Siekiant užtikrinti ne tik eismo dalyvių saugumą ir patogų susisiekimą, bet ir didinti viešojo transporto patrauklumą, svarbu užtikrinti tokių intelektinių transporto sprendimų pritaikymą didesniu mastu“, - sako Rokas Šlekys, bendrovės „Fima“ Sprendimų departamento direktorius.

Ši sankryža Kaune jau seniai kėlė susirūpinimą dėl eismo įvykių, kuriuose dažnai nukentėdavo autobusai. Moderni šviesoforų sistema padės šią problemą spręsti. Be to, naujasis šviesoforas suderintas su toje atkarpoje esančia šviesoforine sankryža ‒ tai padės išvengti galimų eismo spūsčių.

Vietovė, kurioje yra rekonstruota sankryža, priklauso istorinei Kauno miesto daliai, tad visi projektiniai sprendiniai buvo rengiami griežtai laikantis Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimų. Atsižvelgiant į ribotus finansinius išteklius ir į aplinkosauginius reikalavimus, kai kurios žaliavos, pavyzdžiui, bortai ar asfalto danga, buvo panaudoti antrą kartą. Tuo pačiu tikslu, projektas buvo padalintas į kelis etapus. Šiuo metu baigtas pirmasis, svarbiausias rekonstrukcijos etapas.

„Minimaliomis sąnaudomis ir kaštais įgyvendinti pagrindiniai statybos darbai: padidintas transporto pravažumas M.K. Čiurlionio gatvės atkarpoje nuo Tunelio gatvės, įrengtas visuomeninio transporto apsisukimas bei eismo juosta, sumontuota nauja šviesoforų signalizacija prie maršrutinio transporto apsisukimo sankryžos, panaikintas itin pavojingas kairysis posūkis iš Girstupio gatvės. Taip pat rekonstruoti dabartinių dangų plotai, dangas pritaikant žmonėms su negalia; asfalto danga nužymėta ilgaamžiu termoplastu. Vėliau planuojama rekonstruoti keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo, autobusų bei mikroautobusų stovėjimo aikšteles, įrengti naujus paviljonus, suoliukus, apsaugines tvoreles pėstiesiems“, ‒ sako „Kelprojekto“ Statybos skyriaus projekto vadovas Dovydas Banys.

Pasak rangovų, Kauno miesto patirtimi minimaliomis sąnaudomis įgyvendinant efektyvius rekonstrukcijos projektus, galėtų pasinaudoti ir daugelis kitų savivaldybių. Sistemos, suteikiančios prioritetą viešajam transportui, veikia daugelyje JAV ir Vakarų Europos miestų bei padeda užtikrinti saugų, patrauklų ir efektyvų keleivių gabenimą viešuoju transportu.