Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » |
Kovo 19-21 dienomis Vilniaus Universiteto Fizikos fakultete vyks tradicinė, 57 kartą organizuojama tarptautinė fizinių ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings“ (liet. Laisvieji skaitymai). Du šimtai dalyvių iš Lietuvos ir užsienio universitetų bei mokslo institutų pristatys savo mokslinius darbus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ši konferencija – pirmas ir stiprus žingsnis ketinantiems lipti mokslinės karjeros laiptais. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija, greta mokslinio darbo kokybės, stengiasi skatinti studentus ugdyti ir mokslinių darbų pristatymų kultūrą, numatydama apdovanojimus geriausių pranešimų autoriams. Tai studentų konferencija, tačiau numatytos ir kviestinių lektorių, jau patyrusių mokslinio pasaulio atstovų, paskaitos. Konferenciją atidarys vienos iš sėkmingiausių Lietuvos lazerių kompanijos UAB „Šviesos konversija“ mokslo direktoriaus Dr. Romualdo Danieliaus paskaita, o vėliau Dr. Markus W. Sigrist iš ETH Ciuricho aukštosios mokyklos (Šveicarija) pristatys pranešimą apie lazerių pagrindu gaminamus cheminius jutiklius bei įvairius jų pritaikymo būdus. Fizikos fakulteto absolventai, broliai Kristijonas ir Augustinas Vizbarai, papasakos apie savo mokslinės karjeros vingius bei prieš kiek daugiau nei metus įkurtą kompaniją UAB „Brolis Semiconductors“. Prof. David L. Andrews iš rytų Anglijos Norwich universiteto pristatys dirbtinių šviesos energijos surinkimo struktūrų tyrimus bei jų perspektyvas, o Vilniaus Universiteto dėstytojas dr. Thomas Gajdosik pasakos apie praėjusių metų Nobelio premiją pelniusius Higso bozono tyrinėjimus ir jų reikšmę bendrame visatos suvokimo kontekste. Tris dienas VU Fizikos fakultete vyksianti konferencija yra atviras universiteto bendruomenei bei visuomenei renginys, tad joje apsilankyti kviečiami visi norintys. Pirmoji – šviesos – dienaPirmosios dienos metu vyksiančios sesijos skiriamos Lietuvoje ypač sėkmingai besivystančiam lazerių mokslui bei optinėms technologijoms. Taip pat, su jais glaudžiai susijusiams spektroskopijos mokslams, kurie, naudodamiesi išskirtinėmis lazerinės šviesos savybėmis ir galėdami jas tiksliai kontroliuoti, tiria šviesos sąveiką su medžiagomis. Būtent spektroskopiniai metodai yra pagrindinės mokslininkų akys, leidžiančios sužinoti aplinkinio pasaulio parametrus. Kiekviena medžiaga, tarytum veidrodis, atspindi dalį į ją krentančios šviesos, o dalį – sugeria į save. Tiksliai žinant kokia šviesa krito ir kokia jos dalis buvo atspindėta galima nustatyti medžiagas, cheminius junginius, jų struktūras esančias tiriamame objekte. Aišku, viskas nėra taip paprasta, nes reikia atsižvelgti į pačius mažiausius bandinio būsenos pokyčius, tačiau turint detalius spektrų katalogus galima nustatyti tolimiausių žvaigždžių cheminę sudėtį arba nesukeliant pavojaus tyrinėti biologinius objektus, pavyzdžiui vėžio ląsteles ar įvairius mikroorganizmus. Antroji – medžiagų mokslo - dienaPuslaidininkių fizika ir medžiagų mokslas yra varomoji žmonijos progreso jėga jau daugiau nei pusė amžiaus. Kiekvienas elektroninis įrenginys - tiek didžiulis superkompiuteris, tiek mobilusis telefonas, jame esanti fotokamera, įvairūs davikliai ar jutikliai - yra įmanomi tik dėl medžiagų moksle padarytų atradimų. Šio mokslo esmė yra išsiaiškinti, kaip reikia surikiuoti atomus į tam tikras struktūras, kurios atliktų norimą funkciją. Pavyzdžiui, silicio oksidas, arba smėlis, kurio pilna dykumose, karjeruose ar netgi jūsų rūbuose, kai grįžtate iš paplūdimio, tinkamai išgrynintas, perlydytas ir keliais lygmenimis sudėliotas į sudėtingas struktūras virsta mikroprocesoriumi, skaičiuojančiu, kokią raidę kurioje ekrano vietoje reikėtų padėti, kad galėtumėte perskaityti šį tekstą. Dar vienas puikus pavyzdys – anglis - tai ne tik medžiaga, kurios degimo kvapą užuodžiame šaltą žiemą, kartu tai ir pieštukas, kuriuo paišote ant popieriaus lapo, arba mylimosios ranką puošiantis deimantas, arba labai tvirtas, tačiau lengvas anglies pluoštas, iš kurio gaminami naujų ir saugių automobilių kėbulai, kompiuterių ar mobiliųjų telefonų korpusai. Visa tai yra ta pati anglis, kurios atomai buvo tinkamai išrikiuoti, galbūt įterpiant vieną ar kitą pašalinės medžiagos atomą, padedantį palaikyti stabilias struktūras. Visa tai ir dar daugiau aprėpia medžiagų mokslas ir ši konferencijos diena. Trečioji – tarpdisciplininė – dienaKiekviena mokslo sritis savo teorijas ir metodus formuoja savaip, tačiau dažnai skirtingos mokslo šakos tarpusavyje yra stipriai susijusios – nagrinėja tuos pačius dalykus, tačiau vadina kitais vardais. Sujungus šiuos kelis skirtingus požiūrius gimsta nauji sprendimai, kurių vystantis viena kryptimi galima ir nesulaukti. Pavyzdžiui matematikas Claude Shannon, keliems mėnesiams prisijungęs prie biologinių tyrimų, matematiškai aprašė genetinio paveldimumo mechanizmą ir padėjo pagrindą genetiniams skaičiavimo algoritmams. Šie algoritmai tinka, ne tik biologijai, tačiau naudojami ir toje pačioje matematikoje ar fizikoje, kai reikia optimizuoti visiškai nežinomus parametrus. Trečioji konferencijos diena skirta būtent tokiai, skirtingų mokslo šakų tarpusavio integracijai. Nors fizika istoriškai laikoma negyvosios gamtos studijomis, mokslo šaka, pavadinimu biofizika, dirba būtent ties ta riba tarp negyvosios gamtos procesų ir biologinių organizmų. Astrofizikiniai tyrimai naudojasi visų aukščiau išvardytų mokslų rezultatais, tiek įsivaizduojant, arba modeliuojant dangaus kūnų judėjimą, tiek juos stebint teleskopais, tiek siunčiant zondus Marso, Jupiterio ir kitų planetų tyrinėjimui. Visus tyrimus į vieną visumą jungia teorinė fizika, kurianti modelius vienintele žinoma gamtos kalba – matematika. Konferencijoje apsilankyti kviečiami visi norintys. Daugiau informacijos: www.openreadings.eu. Skatinkime mokslą kartu - laukiame atvykstant! |