Lietuvos mokslo tyrimų kryptys ir pasiekimai
.
(0)
2024-11-28
1
Žaidimo esmė – mokytis kurti algoritmus, planuojant roboto veiksmus, renkant išteklius ir sprendžiant užduotis.
(1)
2024-11-26
3
Šiandien bioplastikai neretai įvardijami kaip vienas ateities tvarumo sprendimų, tačiau nedaugelis žino, jog tai – toli gražu ne pastarųjų dešimtmečių mokslininkų darbo rezultatas.
(0)
2024-10-04
5
Ar kada susimąstėte, kaip žinote, kad jūsų automobilio greitis tikrai yra 50 km/h, o ne 55 km/h? Arba kaip užtikrinama, kad pirkdami 1 litrą pieno gaunate būtent 1 litrą, o ne mažiau? Arba kodėl 5 kubiniai metrai vandens Lietuvoje yra tiek pat kaip ir bet kurioje kitoje Europos šalyje? Už viso to slypi matavimo etalonai – nematoma, bet itin svarbi mūsų gyvenimo dalis, kuria, pasirodo, Lietuvos mokslininkai rūpinasi itin gerai.
(0)
2024-09-30
3
Fizikas prof. G. Valušis apie Vilniuje vyksiančią žymią optoelektronikos ir terahercų mokslo konferenciją.
(0)
2024-09-20
4
Ar molekulių įspaudai papildys sudėtingus diagnostinius tyrimus? Lietuvos mokslininkai šiam tikslui siekia gerinti elektrocheminius jutiklius.
(0)
2024-09-06
12
Po daugiau nei keturis mėnesius trukusių paruošiamųjų darbų, išskleistos demonstracinės JAV kosmoso agentūros NASA misijos ACS3 palydovo saulės burė. Palydovą sukūrė ir Lietuvoje pagamino „Konsgberg NanoAvionics“. Kompanija į kosmosą jau yra iškėlę 43 palydovus.
(0)
2024-07-10
1
Prestižiniame žurnale „Gut“ paskelbtame naujausiame moksliniame tyrime tarptautinė mokslininkų grupė nustatė sudėtingas žarnyno mikrobiotos ir maisto priklausomybės atsiradimo sąsajas bei atskleidė galimus naujus kovos su šia didėjančia sveikatos problema būdus.
(0)
2024-06-18
75
Aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika Group” vadovas Arvydas Paukštys sako, kad Lietuvoje trūkstant aukštos kvalifikacijos darbuotojų į šalį būtina įsivežti elektronikos sritį išmanančių pedagogų, galinčių ugdyti vietinius specialistus. Be to, verslininko teigimu, daugiau investuodamos į „daiktų internetą“ aukštųjų technologijų įmonės didintų šios pramonės šakos kuriamą pridėtinę vertę.
(0)
2024-06-14
0
Nors prognozuojama, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių kai kurių profesijų poreikis mažės, tai negresia elektronikos inžinieriaus specialybei. Priešingai – DI plėtra ir kiti šiuo metu vykstantys pokyčiai, tokie kaip gamybos ir kasdienio gyvenimo skaitmenizacija, dar labiau didina šios profesijos poreikį. Tai gera žinia tiems, kurie pasirinko ar renkasi šią studijų kryptį, tačiau didelis iššūkis verslui ir aukštojo mokslo įstaigoms, vis dar sukančioms galvas, kaip spręsti inžinierių trūkumo problemą. Ekspertai sutaria – būtini švietimo sistemos pokyčiai: reikia didinti tiksliųjų mokslų patrauklumą ir kokybę. Ypač svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, kurių entuziazmo ir kūrybiškumo dėka moksleiviai susidomi elektronikos inžinerija.
(0)
2024-06-13
2
Vis labiau populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) įmonėse kuria naujas darbo vietas.
(0)
2024-06-11
7
Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis senyvo amžiaus žmonių – skysčių trūkumas arba dehidratacija. Ji gali atsirasti dėl psichologinių ar fizinių sutrikimų, lemiančių pakitusius senjorų gebėjimus savarankiškai pavalgyti ar atsigerti. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria specialų maisto produktą dehidratacijos, o taip pat ir mirtino užspringimo rizikos mažinimui. Netrukus jį išbandyti galės ir patys senjorai.
