Klestinti Lietuvos startuolių ekosistema: kaip mūsų šalis tapo viena patraukliausių vietų investicijoms

Lietuvos pirmaujančios pozicijos daugelyje sričių lemia verslo klimato Lietuvoje gerinimą. Pažangios verslo aplinkos išsivystymas globaliu mastu skatina tarptautinį verslo lyderių dėmesį. Remiantis „Fiber to the Home Council Europe“ ataskaita, Lietuva absoliučiai pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skvarbą Europoje.

Pagal „Ookla Net Index“ 2014 m. duomenis, Lietuva užima 7-ąją vietą pasaulyje pagal interneto greitį. Nepaisant šių esminių faktų, Vokietijos nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“ šių metų kovą paskelbė Lietuvą pirmaujančia tarp Europos Sąjungos valstybių pagal elektroninių vyriausybės paslaugų išsivystymo lygį bei interneto sklaidą šalyje.

Tuo tarpu „CNN“ kanalas Vilnių įtraukė į išmaniausiųjų pasaulio miestų dešimtuką. Tai tik dalis šalies pasiekimų europiniu ir globaliu mastu, kurie tiesiogiai susiję su Lietuvos startuolių ekosistemos plėtra.

Verslo aplinka Lietuvoje vertinama itin palankiai - pagal Pasaulio Banko „Doing Business“ reitingą Lietuva per metus pakilo per 8 pozicijas į 11-ąją vietą pagal verslo pradžios paprastumo kriterijų.

Mūsų šalyje verslo pradžiai tereikia 3 dienų, o tai atspindi sąlyginai žemą biurokratijos lygį. Lietuvoje verslo skatinimui didelės įtakos turi ir vienas mažiausių pelno mokesčių, lyginant su tokiomis šalimis kaip Latvija, Estija, Lenkija, Didžioji Britanija, Vokietija. Todėl nenuostabu, jog praėjusiais metais Lietuvos startuolių ekosistemą papildė ir nemaža dalis iš užsienio, daugiausia Rusijos, persikėlusių jaunų verslų.

Klestinti Lietuvos startuolių kultūra pritraukė pirmaujantį mobiliųjų žaidimų kūrėją Game Insight, perkėlusį savo buveinę iš Maskvos į Vilnių. Šiuo pavyzdžiu pasekė 15 kitų žaidimų kompanijų iš Rusijos bei NVS šalių. Tokie startuoliai kaip Planner 5D, Devtodev, Kula Tech, 4Talk Lietuvą pasirinko tolimesniam verslo vystymui, įžvelgdami potencialą tarpininkaujant tarp rytų ir vakarų rinkų.

Užsienio startuoliai didžiausiu privalumu Lietuvoje laiko strategiškai patogią geografinę šalies padėtį bei teigiamą verslo aplinką. Tai palengvina jaunųjų verslininkų galimybes užsienio plėtrai bei užsienio investicijų pritraukimui.

Lietuva pasižymi perspektyviais ir talentingais profesionalais, o dirbančiųjų ir potecialių darbuotojų gretas sudaro apie 1,5 milijono gyventojų. Tame tarpe 26,000 darbuotojų yra patyrę informacinių technologijų specialistai, dirbantys 2,380 IT kompanijose visoje šalyje. Šalyje informacines technologijas studijuoja 77,150 studentų. Juos rengia ir jų kompetencijas ugdo 7 universitetai ir 14 kolegijų.

Remiantis Europos komisijos 2013 m. ataskaita, pusė Lietuvos gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą ir kalba mažiausiai dviem užsienio kalbomis. Beveik 100% jaunųjų Lietuvos talentų kalba nepriekaištinga anglų kalba, o 92% jaunuolių kalba bent vieną užsienio kalba, dažniausiai anglų, rusų arba skandinavų.

2013 m. „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje darbo jėga yra 4 kartus pigesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje.

Visi reitingai bei duomenys rodo Lietuvos darbo jėgos pranašumą bei potencialo augimą vystant startuolių ekosistemos plėtrą. 2014 m. buvo reikšmingi startuolių pasiekimais: pritraukta 46 mln. EUR investicijų, startuoliuose dirbo 405 darbuotojų, sukurta 130 naujų darbo vietų, o šalies biudžetą papildė 2 mln. EUR mokesčių. Lyginant su 2013 m. rezultatais, startuoliai pritraukė 34 mln. EUR investicijų, juose dirbo 200 darbuotojų, o šalies biudžetas buvo papildytas 0,5 mln. EUR mokesčių.

Lietuvos jaunieji verslininkai kuria produktus bei sprendimus įvairioms industrijoms, įskaitant e-komerciją, finansines technologijas, žmogiškuosius išteklius, gamtos mokslus, transporto sektorių, verslo bei analitines sistemas, edukaciją, reklamą ir rinkodarą. Taip pat svarbu paminėti, jog Lietuvoje yra įsikūrę ir veiklą vykdo 40 žaidimų kūrimo studijų.

Šiuo metu Lietuva gali didžiuotis trimis pasaulinio lygio startuoliais - Vinted, YPlan bei Trafi, kuriems pavyko pritraukti stulbinamas investicijų sumas iš užsienio rizikos kapitalo fondų, tokių kaip Octopus Investments, Wellington Partners, General Catalyst Partners, Accel Partners and Insight Venture Partners. Kiti kylantys verslai - MoboFree, WoraPay, CGTtrader, Planner 5D, TrackDuck - taip pat sulaukė investicijų iš užsienio investuotojų eVA Fund, Entrée Capital, Intel Capital, Kima Ventures and IMI.VC.

Nors Lietuvos startuolių horizonte žvalgosi užsienio investuotojai, didelę reikšmę turi ir vietiniai fondai bei verslo akseleratoriai, suteikiantys ne tik investicijas verslui, bet ir mentorystę. Lietuva buvo pirmoji Europos Sąjungos šalis pasinaudojusi JEREMIE iniciatyvos tekiamomis galimybėmis.

Lietuvoje veikia 4 rizikos kapitalo fondai, kurie administruoja „Europos Investicijų Fondo“ valdomos JEREMIE iniciatyvos pinigus. Tai Practica Capital, BaltCap, LitCapital bei Verslo Angelų Fondas I. Nuo 2010 m. iš viso Lietuvos SVV įmonėms JEREMIE lėšomis skirta 80 mln. EUR rizikos kapitalo, šiuo laikotarpiu Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui jau išdalinta 40,3 mln. EUR investicijų. Lietuvoje taip pat veikia du privatūs rizikos kapitalo fondai - Nextury Ventures bei Ltk Capital, taip pat startuolių augimą skatina du verslo akseleratoriai - Startup.lt, valdomas Practica Capital, bei StartupHighway - pirmasis Baltijos šalių verslo akseleratorius.

Lietuvoje verslininkystę aktyviai remia valstybinės organizacijos - verslumą skatinanti Všį „Versli Lietuva“, investicinės aplinkos gerove besirūpinanti Všį „Investuok Lietuvoje“ bei „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra“, atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą šalyje.

Startuolių kultūra Lietuvoje puoselėjama įvairiomis formomis. Verslumo mąstyseną praturtina daugiau nei 100 kasmetinių renginių, susibūrimų bei praktinių užsiėmimų. Daugiausia lankytojų kasmet sulaukia LOGIN, StartupWeekend Lithuania bei Silicon Valley comes to the Baltics renginiai. Pastovus kūrybinių iniciatyvų bei bendruomenės kūrimasis spartina startuolių ekosistemos klestėjimą. Lietuvoje gausu visame pasaulyje išpopuliarėjusių bendradarbiavimo erdvių, suteikiančių modernias darbo vietas verslininkams bei savarankiškai dirbantiems asmenims.

Bendraminčių ieškantys startuoliai šiuo metu buriasi StartupHighway X, Hub Vilnius, Namas Hub, Talent Garden Kaunas bei Saulėtekio slėnyje. Nemažiau svarbus ir šiuo metu privačių investuotojų bei Vilniaus savivaldybės vystomas projektas „Vilnius Tech Park“. Didžiausias Baltijos šalyse technologijų parkas duris planuoja atverti dar šių metų gruodį. Ši erdvė bus skirta technologinių startuolių pritraukimui tiek iš Lietuvos, tiek iš viso regiono.

Verslo teisės advokatų kontorų grupės TRINITI teigimu, Lietuva investiciniams pervedimams yra patraukli dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia, pažengęs teisinis reglamentavimas paremtas ES teise, greitai tobulėjanti verslo teisinė aplinka bei investuotojų teisių apsauga Lietuvai suteikia draugiškos verslui valstybės statusą. Maža teisinių mokesčių mažoms kompanijoms bei tyrimų ir plėtros atskaitymų našta turi didelę įtaką investicinių transakcijų skaičiaus augimui. Svarbūs ir verslo aplinkos skaidrumo bei greiti komercinių ginčų sprendimo aspektai.