Informacinių technologijų tyrimų kryptys
.
(0)
2024-06-13
1
Vis labiau populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) įmonėse kuria naujas darbo vietas.
(0)
2024-06-07
1
Dirbtinio intelekto (DI) ir biometrinių technologijų kūrėja „Neurotechnology“ paskelbė apie laisvai prieinamą duomenų rinkinį, kuris leis tobulinti jau esamus ir kurti visiškai naujus didžiuosius kalbos modelius, kurie geriau supras lietuvių kalbą. Tai yra vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio atvirų duomenų rinkinių, skirtų lietuvių kalbos specifikai.
(1)
2024-05-14
2
Sparčiai augantis lietuvių startuolis „LupaSearch“ sulaukė tarptautinio pripažinimo. Dirbtiniu intelektu (DI) grįsta jų sukurta e. komercijai skirta paieškos sistema įtraukta į prestižinių „European Search Awards 2024“ apdovanojimų trumpąjį sąrašą, „Geriausios paieškos programinės įrangos įrankio“ kategorijoje.
(0)
2017-08-24
19
Šeši jauni lietuviai kovai su gimdos kaklelio vėžiu pasitelkė savo žinias ir naujausias technologijas – jie kuria dirbtinį intelektą (DI), kuris pagal nuotraukas sugebės atpažinti gimdos kaklelio vėžį.
(0)
2016-12-16
6
Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti, teigiama pranešime spaudai.
(3)
2015-10-08
3
Niekas neabejoja – Lietuva yra informacinių technologijų (IT) šalis. Šis sektorius visuomet buvo šalies prioritetas ir paskutinį penkmetį sparčiai augo, sulaukė bene daugiausiai investicijų iš užsienio ir sukūrė tūkstančius naujų darbo vietų.
(0)
2015-08-03
28
Kauno technologijos universiteto (KTU) doktoranto Pauliaus Lengvenio sukurtas žmonių srautų analizės sprendimas „SEMSEYE“ sulaukė žymiausių pasaulio informacinių technologijų ir programų bendrovių pripažinimo. Lenkijoje liepą vykusioje finalinėje „Challenge UP!” verslo akceleratoriaus atrankoje „Cisco“, „Intel“, „Deutche Telekom“ ekspertai iš 300 dalyvių atrinko 12 geriausiųjų, tarp jų – ir lietuvio startuolis.
(3)
2014-10-14
16
Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterinių sistemų centre kuriami išmanūs daiktai pralenkia laiką. Išmaniojo namo sistema „Snapas“, išmanioji virtuvė „Fėja“, skaitmeninė televizija „Gala“, išmanieji šaldytuvai, kurie patys registruoja trūkstamus produktus – tai tik keletas sėkmingai įgyvendintų Centro mokslininkų projektų.
(0)
2014-09-17
5
Pasivaikščioti dramblių kaimenėje Afrikoje, pasigrožėti Britų muziejaus eksponatais Londone ar tiesiog žengti į atvirą kosmosą neišeinant iš savo kambario – šias naujas patirtis žmonijai atveria žaibiškai populiarėjanti virtualios realybės technologija. Tokią kelionę po KTU jau gali pasiūlyti ir keletas šio Universiteto studentų.
(1)
2014-01-17
0
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai kuria programinę įrangą, leidžiančią kompiuterį valdyti akimis.
(0)
2014-01-05
1
Vienintelė priemonė, padedanti akliesiems orientuotis erdvėje, yra „baltoji lazdelė“. Tačiau pastaroji visiškai neatitinka ne tik šių dienų besikeičiančios visuomenės poreikių, bet ir sunkiai gelbsti norint nepasimesti miesto aplinkoje. Naudodamiesi „baltąja lazdele“, aklieji patiria didelių nepatogumų bandydami nuvykti iš taško A į tašką B, norėdami aplenkti kokią nors kliūtį ar identifikuoti kelyje pasitaikiusius objektus.
(2)
2013-01-29
1
Vilniaus Gedimino technikos universitetas pristatė prietaisą, gebantį atpažinti judančio žmogaus tapatybę pagal akies rainelę. Ši naujovė gali pasitarnauti ypatingo saugumo reikalaujančiose zonose arba kitose srityje, siekiant identifikuoti didelį žmonių srautą.
(0)
2012-07-02
2
Liepos 8–11 d. Vilniuje susitiks didžiulis būrys mokslo elito atstovų iš viso pasaulio. Čia vyks Vilniaus universiteto organizuojama Europos operacijų tyrimo draugijų asociacijos (EURO-2012) konferencija.
(0)
2011-04-29
2
Steganografija – tai mokslas, nagrinėjantis informacijos slėpimą kituose duomenyse. Steganografija yra viena iš kriptologijos šakų, šalia kriptografijos ir kriptoanalizės. Steganografijoje duomenys yra ne užšifruojami, o slepiamas pats informacijos perdavimo faktas, t. y. apie vertingos informacijos buvimą perduodamuose duomenyse gali nutuokti tik siuntėjas ir gavėjas.
