Mokslininkai nustatė: banginių giesmė turi keistą panašumą į žmonių kalbą

Kai kurių banginių komunikacijos efektyvumas gali prilygti arba net pranokti mūsų kalbą, kaip nustatyta viename iš tyrimų. Artimiausią konkurenciją šioje srityje sudaro kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae) 

Antrajame tyrime mokslininkai teigia, kad kuprotųjų banginių giesmės atitinka statistinę struktūrą, laikomą būdinga žmogaus kalbai.

„Šios išvados kvestionuoja ilgai vyravusias prielaidas apie žmogaus kalbos unikalumą, atskleisdamos panašumus tarp evoliuciškai tolimų rūšių, – sako Edinburgo universiteto kalbos evoliucijos profesorius Simonas Kirby.

Be to, banginių sugebėjimai gali padėti geriau suprasti tiek kitų gyvūnų, tiek mūsų pačių kalbą. Vis daugiau tyrimų rodo, kad daugybė rūšių turi sudėtingas bendravimo sistemas, o daugelis pasižymi savybėmis, kadaise laikytomis išskirtinai žmogiškomis. 

Stony Brook universiteto etologas ir kompiuterių mokslininkas Masonas Youngbloodas, nagrinėdamas 51 žmogaus kalbos ir 65 511 banginių giesmių sekos efektyvumą, naudojo lingvistikos dėsnius. 

M.Youngbloodas teigia, kad natūrali atranka skatina efektyvią komunikaciją, padedančią greitai ir paprastai perduoti gyvybiškai svarbią informaciją. Jis pripažįsta, kad sudėtingesni signalai gali perteikti daugiau informacijos, o perteklinė informacija padeda užtikrinti tikslų perdavimą, tačiau tokie pranašumai turi savo kainą. Kalbėjimas be perstojo reikalauja laiko ir energijos bei gali pritraukti plėšrūnus.

Norėdamas kiekybiškai įvertinti žmonių ir banginių bendravimo veiksmingumą, M.Youngbloodas naudojo du lingvistinius principus: Menzerato dėsnį ir Zipfo santrumpų dėsnį. 

Pagal Menzerato dėsnį efektyvumas didėja, kai ilgesnės sekos, pavyzdžiui, žodžiai, sakiniai ar giesmės, susideda iš trumpesnių elementų, pavyzdžiui, žodžių, fonemų ar natų, aiškina M.Youngbloodas. 

Pagal Zipfo trumpinimo dėsnį komunikacijos sistema yra veiksmingesnė, jei dažnai naudojami elementai, pavyzdžiui, žodžiai, fonemos ir natos, yra trumpesni.

Abu dėsnius M.Youngbloodas pritaikė 16 banginių rūšių, įskaitant banginius, delfinus ir kitus dantytus banginius, vokalizacijai. Palyginimui jis taip pat įvertino 51 žmonių kalbą.

11 iš 16 rūšių vokalizacijos atitiko arba net stipriau nei žmogaus kalba atspindėjo Menzerato dėsnį.

Išimtis buvo orkos (Orcinus orca), Hektoro delfinai (Cephalorhynchus hectori), Komersono delfinai (Cephalorhynchus commersonii), Heavisido delfinai (Cephalorhynchus heavisidii) ir Šiaurės Ramiojo vandenyno banginiai (Eubalaena japonica). 

Daugumai rūšių Zipfo sutrumpėjimo dėsnis nepasireiškė, praneša M.Youngbloodas. Jis pasireiškė tik kuprotiesiems ir mėlyniesiems banginiams (Balaenoptera musculus). 

Antrajame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė kuprotųjų banginių giesmėms ir taikė kiekybinius metodus, tradiciškai naudojamus kūdikių kalbai vertinti. 

Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta specifinė žmonių kalbos savybė, kuri, atrodo, padeda mokytis ir skatina kalbos išsaugojimą. Struktūriškai vientisos kalbos vienetai pasižymi dažnio pasiskirstymu, kurį reguliuoja galios dėsnis, vadinamas Zipfio pasiskirstymu. 

Tai padeda kūdikiams lengviau išmokti kalbą, pastebi naujojo tyrimo tyrėjai, ir „tikriausiai padeda perduoti kalbą iš kartos į kartą“. 

Kuprotųjų banginių giesmės taip pat yra sudėtingos, dažnai susidedančios iš įdėtinių hierarchinių komponentų. Pavyzdžiui, banginiai kuria frazes naudodami atskirus garso elementus, tada kartoja frazes, kad suformuotų temas, ir sujungia temas, kad sukurtų giesmes. 

Kuprotieji banginiai taip pat perduoda giesmes kultūriškai, kaip mes perduodame kalbą. Jei žmogaus kalbų statistinės savybės išsivystė tam, kad kultūrinis perdavimas būtų sklandesnis, tyrimo autorių teigimu, tai panašūs ženklai turėtų pasirodyti ir banginių giesmėse. 

Norėdami patikrinti šią idėją, tyrėjai analizavo aštuonerių metų kuprotųjų banginių įrašus, naudodami kalbos segmentavimo technikas, sukurtas kūdikiams. Tai atskleidė paslėptą struktūrą giesmėse, kuri būdinga žmonių kalboms.

Tyrėjai taip pat priduria, kad vėlesnių eilučių ilgiai atitinka Zipfo trumpumo dėsnį, kuris teigia, kad dažniau vartojami kalbos vienetai yra trumpesni. 

„Pasinaudodami įžvalgomis ir metodais, susijusiais su tuo, kaip kūdikiai mokosi kalbos, galėjome atrasti anksčiau neaptiktą banginių giesmės struktūrą“, – sako pirmasis autorius Inbalas Arnonas, Jeruzalės Hebrajų universiteto raidos psicholingvistas. 

Ellen Garland iš Šv. Andriaus universiteto priduria, kad šios paslėptos, „į kalbą panašios“ struktūros atradimas buvo netikėtas. Ji aiškina, kad banginių giesmės neturi kalbos semantinės reikšmės ir gali būti panašesnės į žmonių muziką. 

Nepaisant to, E.Garland sako, kad šis atradimas „tvirtai rodo, jog ši kultūrinė elgsena yra labai svarbi įžvalga apie sudėtingo bendravimo evoliuciją gyvūnų karalystėje“.

Tyrimai paskelbti žurnaluose „Science Advances“ ir „Science“.