Europos šokių maras: kas nutiko žmonėms, kad jie kaip išprotėję šokdavo iki mirties

Viduramžiais kilo neįprastas maras. Ryškiausiai jis pasireiškė Strasbūre, šiuolaikinės Prancūzijos teritorijoje. Liga buvo labai keista, nes žmonės šoko ir negalėjo nustoti šokti, rašo „Heritage Daily“.

Yra žinoma, kad gyventojai, vardu Troffe, neva įkando „šokių blakė“. Įprasto pasivaikščiojimo metu ji staiga pradėjo greitai šokti. Po savaitės užsikrėtė dar keli žmonės. O iki rugpjūčio jau apie 400 žmonių elgėsi taip pat keistai. Jie be perstojo šoko gatvėse, pavargdavo, kol jiems sustodavo širdis.

Šis maras turi keletą savo kilmės versijų. Viena iš jų siejama su prakeiksmu: XVI amžiaus katalikai tikėjo, kad šventasis Vitas – dar žinomas kaip Gvidas arba Guy – prakeikė vietinius „Šventojo Vito šokiu“. Tai įvyko dėl Diokletiano persekiojimo 303 m. pr. Kr., dėl kurio jis mirė.

Tačiau jau XVII amžiuje šiam reiškiniui buvo diagnozuota autoimuninė liga – Sydenhamo chorėja, kuria susergama užsikrėtus streptokokais. Streptokokų bakterijos buvo randamos kvėpavimo ir virškinimo trakte, ypač burnoje, nosyje ir storojoje žarnoje. Infekcijos simptomai pasireiškė trūkčiojimu, rankų ir kojų judesiais, veido sustingimu. Tačiau tiek daug žmonių negalėjo tuo susirgti.

Yra ir kita kilmės teorija. Tai grybelis, vadinamas „ragu“, jo savybės yra šiek tiek panašios į LSD; gali sukelti  haliucinacijas, regos sutrikimus, išsiplėtusius vyzdžius ir paranoją.  Nors ši versija turi teisę gyvuoti, bet ji nėra pakankamai aiški. Ekspertai teigia, kad haliucinogeno poveikis išnyksta greičiau nei per dieną.

Galiausiai reikia prisiminti, kad viduramžiais Europoje klestėjo badas ir kitos nepagydomos ligos. Galbūt,  1518 m. maras yra vietos gyventojų būties rezultatas. Dėl mirties baimės atsirasdavo panika, kuri sukeldavo masinę psichogeninę ligą.

Iki šiol 1518 m. įvykiai tebėra žinomiausi iš daugelio pasakojimų apie šokių marą.