Majų kalendoriaus paslaptis išspręsta: ką iš tikrųjų sekė senovės žmonės (Video)

Senovės majai turėjo dvi dideles aistras: astronomiją ir laiko matavimą. Ir dabar, po daugelio metų paslapčių, susijusių su šių dviejų mezoamerikiečių gyvenimo ramsčių ryšiu, naujas tyrimas galėjo pagaliau atskleisti sudėtingą sistemą, kuri kažkada juos sujungė, rašo „IFLScience“.

Pasak tyrimo autorių, paslaptingasis majų kalendorius gali būti naudojamas sekti planetų judėjimą naktiniame danguje per 45 metus, taip išsprendžiant seniai įsisenėjusią mįslę – ikoninio ikiispaniškojo almanacho struktūrą ir funkciją.

Senovės majų kalendorius yra daug sudėtingesnis nei mūsų gana paprasta dienų, mėnesių ir metų sistema. Jame naudota sudėtinga tarpusavyje susijusių ciklų serija, įskaitant 260 dienų šventąjį kalendorių, žinomą kaip tzolkin, ir 365 dienų pasaulietinį kalendorių arba haab. Šie du ciklai sinchronizuojami kartą per 52 metus, sukuriant bendrą kalendorinį laikotarpį, žinomą kaip kalendoriaus ratas.

Tačiau įvairiose majų vietose rasti užrašai apibūdina dar vieną 819 dienų ciklą. Šių grafinių tekstų analizė parodė, kad kiekviena data jame yra susijusi su viena iš keturių pagrindinių pasaulio krypčių, o tai reiškia, kad visam ciklui reikia keturių 819 dienų etapų – maždaug devynerių metų.

Tyrėjai jau seniai įtarė, kad šis ciklas gali būti susijęs su planetų sinodiniu periodu – tai laiko tarpas, per kurį kiekviena planeta grįžta į tą pačią vietą danguje, kaip matoma iš Žemės. Pavyzdžiui, Merkurijaus sinodinis periodas yra 117 dienų, kurį padauginus iš septynių gaunasi 819.

Tačiau painiava išlieka, nes nė vienos kitos planetos sinodiniai laikotarpiai padauginus nesutampa su skaičiumi 819.

Dabar naujajame tyrime mokslininkai pažymi, kad 20 ciklų po 819 dienų iš viso duoda 16 380 dienų arba apie 45 metus, ir gali būti tvarkingai padalinti taip, kad atitiktų kiekvienos planetos sinodinį laikotarpį.

Pavyzdžiui, Saturnui reikia 378 dienų, kad sugrįžtų į tą pačią vietą danguje. Trylika šių ciklų duoda 4914 dienų, tai yra lygiai šešis kartus po 819.

Tuo tarpu septyni Veneros sugrįžimai puikiai sutampa su penkiais 819 dienų ciklais, o 39 Jupiterio sinodinio periodo pasikartojimai atitinka 19 819 dienų.

Kita vertus, Marse sinodinis laikotarpis yra 780 dienų. Jei padauginsime iš 21, gausime skaičių, kuris tiksliai lygus 20 819 dienų.

Todėl tyrimo autoriai teigia, kad standartinio 4 × 819 dienų ciklo išplėtimas iki 20 laikotarpių po 819 dienų iš tiesų suteikia didesnę kalendoriaus sistemą su visų matomų planetų sinodinių periodų atitikimu jų padėtyse.

Gražumas yra tas, kad 16 380 taip pat yra 260 kartotinis, o tai reiškia, kad 20 819 dienų periodų puikiai sutampa su senovės majų ciklu.

„Užuot sutelkę dėmesį į vieną planetą, majų astronomai, sukūrę 819 dienų skaičiavimą, įsivaizdavo kaip didesnę kalendoriaus sistemą, kuri galėtų būti naudojama visų matomų planetos sinodinių laikotarpių prognozėms“, – daro išvadą mokslininkai.