Ateiviai ne žali! Skelbiama tikėtina nežemiškos gyvybės spalva

Remiantis tyrimu, paskelbtu žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, planetos, panašios į Žemę, kur galimai yra nežemiška bakterinė gyvybė, turi violetinį atspalvį* (angliškai purple), o ne žalią, kurį paprastai siejame su gyvybe, rašo „Daily Mail“.

*Kartais manoma, kad purpurinė spalva yra violetinė. Bet iš tiesų lietuvių purpurinis ir angl.  purple nusako skirtingas spalvas.

Iki šiol astronomai patvirtino daugiau nei 5500 egzoplanetų, įskaitant daugiau nei 30 potencialiai į Žemę panašių planetų, egzistavimą. Ateities teleskopai analizuos šių planetų sudėtį, kad gautų atsakymą į pagrindinį klausimą: ar gyvybė egzistuoja už Žemės ribų?

Naujojo tyrimo autoriai tikina žengę didelį žingsnį į priekį nežemiškų būtybių paieškose. Jie teigia, kad planetos, kuriose gyvena nežemiškos bakterijos, gali turėti būdingą violetinį atspalvį.

Mokslininkų teigimu, Žemėje taip pat yra violetinių bakterijų, kurios vykdo paprastesnę fotosintezę, kurios metu sugeria infraraudonąją spinduliuotę ir neišskiria deguonies.

Gyvybė Žemėje dažniausiai siejama su žalia spalva, kur palankios sąlygos organizmų, vykdančių fotosintezę, evoliucijai. Tačiau gyvybė kitose planetose gali atrodyti visiškai kitaip.

Mokslininkai ištyrė įvairių organizmų spalvas ir chemines savybes. Jų analizė parodė, kad violetinės bakterijos vykdo fotosintezę pasitelkdamos nematomą infraraudonąją spinduliuotę. Todėl violetinė spalva gali signalizuoti, kad kitose planetose egzistuoja gyvybė.

Mokslininkų teigimu, ankstyvojoje Žemėje dar prieš augalų fotosintezės atsiradimą mūsų planetoje buvo labai paplitusios violetinės bakterijos.

Tokios bakterijos gali klestėti planetose, skriejančiose aplink raudonąsias nykštukines žvaigždes, vėsesnes už Saulę. Šio tipo žvaigždės yra labiausiai paplitusios mūsų galaktikoje. Mokslininkai mano, kad raudonosios nykštukės sukuria pačias palankiausias sąlygas violetinių bakterijų fotosintezei.

Tyrimo autoriai teigia, kad gyvenamos planetos turės būdingą spalvą, kurią bus galima aptikti tiek antžeminiais, tiek kosminiais teleskopais.

Violetinės bakterijos gali klestėti į Žemę panašių planetų paviršiuose, padengtuose ledu, sniegu ar skystu vandeniu.

Naujasis tyrimas atliktas netrukus po to, kai mokslininkai pasiūlė, kad nežemiška gyvybė gali slypėti daug arčiau Žemės, nei manyta anksčiau. Kito tyrimo autoriai tvirtina, kad jau 2030 metais NASA erdvėlaivis galės patvirtinti nežemiškos gyvybės egzistavimą Jupiterio palydove Europa.