Dingusio MH370 paslaptis. „200 t 200 m/s greičiu.“ Ypatingas jutiklis galėjo užfiksuoti svarbų signalą

Paslaptingą skrydžio MH370 dingimą tiriantys tyrėjai padarė išvadą, kad povandeninis slėgio jutiklis galėjo užfiksuoti kritinį lėktuvo katastrofos momentą. Apie tai rašo britų bulvarinis leidinys „Mirror“.

2014 m. kovo 8 d. „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas „Boeing 777-200ER“ paslaptingai dingo virš vandenyno su 239 žmonėmis.

Nepaisant daugybės paieškos operacijų, lėktuvas taip ir nebuvo rastas.

Kardifo universiteto (JK) mokslininkai išanalizavo daugiau nei 100 valandų povandeninių garso įrašų, susijusių su istorinėmis lėktuvų katastrofomis ir povandeninių laivų dingimais. Jie nustatė povandeninį signalą, kuris galėjo kilti lėktuvui atsitrenkus į vandens paviršių.

Matematikas ir inžinierius dr. Usama Kadri teigia, kad atsakymą gali pateikti hidrofonų tinklas, skirtas stebėti vandenyno slėgio pokyčius, naudojamus branduolinio sprogimo aptikimo sistemoje. Kadri komanda ištyrė duomenis nuo to laiko, kai MH370 dingo pietinėje Indijos vandenyno dalyje.

Jie aptiko nenustatytą signalą vietovėje, vadinamoje Septintuoju lanku (Seventh Arc), užfiksuotą Leeuwin stoties.

„200 tonų sveriantis orlaivis, krentantis 200 metrų per sekundę greičiu, išskiria kinetinę energiją, prilygstančią mažam žemės drebėjimui. Šį įvykį galima užfiksuoti už tūkstančių kilometrų esančiais hidrofonais“, – teigia daktaras Kadri.

Atsižvelgiant į hidrofonų jautrumą, mažai tikėtina, kad didelis orlaivis, atsitrenkęs į vandenyno paviršių, nepaliktų pastebimos slėgio bangos. Tačiau nepalankios sąlygos vandenyne tokį signalą gali susilpninti arba paslėpti, pažymėjo mokslininkas.

Daktaras Kadri pabrėžia, kad reikia atnaujinti paieškas, kad būtų galima išanalizuoti kitus to laikotarpio signalus, kurie gali būti susieti su MH370.

Tyrėjai pasiūlė valdomų povandeninių sprogimų seriją, kad nustatytų, ar jie galėtų padėti tiksliai nustatyti MH370 vietą.