„Matrica“ yra tikra! Tai paaiškina naujas fizikos dėsnis?

XXI amžiaus pradžioje pasirodė kai kurių mokslininkų palaikoma teorija, teigianti, kad mūsų Visata tėra simuliacija. Tai yra, gyvename pasaulyje, panašiame į tą, kuris rodomas filmuose „Matrica“, kuriame visa Visata, kurioje gyvename, nėra tikra realybė, tai tik virtualus pasaulis.

Teoretikai, kurie palaiko šią teoriją, mano, kad mūsų tikrovė susideda iš informacijos fragmentų ir kad jie gali turėti masę. Fizikas Melvinas Vopsonas iš Portsmuto universiteto (JK) yra vienas iš tokių teoretikų, ir jis pasiūlė galimus variantus, kaip imituoti Visatą, kurioje gyvena žmonija, rašo „IFLScience“.

Melvinas Vopsonas pernai išgarsėjo pasauliniu mastu po to, kai teigė atradęs naują fizikos dėsnį. Dėsnis vadinamas antruoju informacijos dinamikos dėsniu.

Anot jo, informacija turi masę ir visos elementarios dalelės Visatoje kaupia informaciją savyje. Be to, pagal Vopsono pareiškimą, šis dėsnis turi įrodymų, kad galime gyventi imituotoje Visatoje. Fizikas teigė radęs galimų įrodymų, ypač tirdamas virusų mutacijas.

Vopsonas mano, kad egzistuoja procesai, tokie kaip simetrija Visatoje ir virusų mutacijos, kurios, atrodo, linkusios sumažinti informacijos kiekį Visatoje. Atsižvelgiant į tai, kad antrasis informacijos dinamikos dėsnis taikomas visiems Visatos komponentams, tai, anot fiziko, rodo, kad tai dirbtinai sukurtas modeliavimas.

Fiziko teigimu, labai sudėtinga Visata, kaip mūsų, jei tai yra modeliavimas, turi optimizuoti ir suspausti informaciją. Būtent tai galima pastebėti visur mūsų tikrovėje, įskaitant biologines sistemas ir matematinę simetriją.

Šiai hipotezei reikia įrodymų, tačiau kol kas jų nėra. Tačiau Vopsonas pasiūlė keletą modeliavimo būdų, kuriuose žmonija galėtų gyventi. Kartu jis mano, kad šį virtualų pasaulį galėjo sukurti labiau pažengusi nežemiška civilizacija, kuri tam turi priežasčių.

Pagal vieną variantą nežemiška civilizacija pramoginiais tikslais galėtų sukurti mūsų Visatos modeliavimą. Tai yra, naudoti imituojamus padarus ir gyventi visiškai kitokį gyvenimą.

Kitas variantas rodo, kad visos sąmoningos žmogaus patirtys yra tik pažangios nežemiškos civilizacijos, bandančios išspręsti savo problemas, šalutinis produktas. Pavyzdžiui, ekologinis, ekonominis ar energetinis. Tai reiškia, kad protingi ateiviai gali stebėti, kaip imituota jų pačių versija gali išspręsti šias problemas. Jei sprendimas randamas, jis gali būti panaudotas.

Kitas variantas rodo, kad laikas Žemėje gali prabėgti daug greičiau, todėl ateiviai gali nugyventi kelis gyvenimus simuliacijoje, o tikrovėje praeina vos kelios valandos.

Kol kas nėra įrodymų, kad gyvename ne pagrindinėje realybėje, o virtualiame pasaulyje. Todėl tokios hipotezės lieka kažkuo iš mokslinės fantastikos srities. Kita vertus, įrodyti faktą, kad gyvename simuliacijoje, būdami jos viduje, beveik neįmanoma.

Vis dėlto Vopsonas ir kiti hipotezės šalininkai mano, kad ją galima patikrinti. Fizikas mano, kad stebimi procesai Visatoje yra panašūs į tai, kaip perteklinė informacija ištrinama iš kompiuterio standžiojo disko, siekiant sutaupyti vietos. Tai vienas iš tikėtinų įrodymų, kad esame virtualiame pasaulyje, sukurtame neįtikėtinos galios kompiuterio. Patvirtinti, kad gyvename simuliacijoje, galima aptinknt informacijos sunaikinimą dalelių ir antidalelių susidūrimo metu. Galų gale, pagal Vopsono hipotezę, informacija yra pagrindinė mūsų Visatos statybinė medžiaga.

Teoriškai viskas įmanoma, bet bet kuriai teorijai reikia įrodymų. Gal Vopsonas ar kiti fizikai juos ras, o gal ir ne. Tačiau kol kas tai skamba pernelyg nerealiai, kad būtų tiesa.