Antarktidos paslaptys: įšalusi „skraidanti lėkštė“, ežerai ir anga į požeminį pasaulį

Virtualioje kabinetinio archeologo kolekcijoje yra ir objektų, primenančių humanoidų kaukoles bei kaulus. Yra ir tokių, kuriuos, su tam tikromis išlygomis, galima laikyti humanoidų civilizacijos pėdsakais. Šįkart Dž. Skiperis susidomėjo Žeme. Tiksliau – Antarktidos žemynu. Ir aptiko ten išsyk tris anomalijas – angą, „lėkštę“ ir ežerus. Iš tiesų, visi trys keisti objektai gerai matomi palydovinėse ledinio kontinento nuotraukose, kurias galima aptikti „Google Earth“.

Antarktida – savotiškas Marsas Žemėje. Aplinka ten labiausiai artima Marso sąlygoms, ypač – stingdančiam Raudonosios planetos šalčiui. Kartais temperatūra Antarktidoje nukrinta iki -80ºС -90ºС. Nors Antarktidoje būna žmonių, o Marse jų ten dar nebuvo, tai dar nereiškia, jog šaltasis žemynas ištyrinėtas geriau už rausvąjį mūsų planetos kaimyną. Paslapčių apstu ir ten, ir čia. Nežinome, ar Marse egzistavo (egzistuoja) gyvybė. Nežinome ir kas slypi po kilometriniais Antarktidos ledo sluoksniais. Paradoksalu, tačiau aukštos rezoliucijos Marso paviršiaus nuotraukų yra padaryta daugiau nei didelės skiriamosios gebos Antarktidos nuotraukų. Įžiūrėti Antarktidos reljefo detales įmanoma tik siauroje „juostelėje“ Karalienės Meri Žemės apylinkėse, kur ir buvo aptiktos minėtos anomalijos. O jei taip būtų galima nuodugniau apžiūrėti ir į kitus regionus? Ypač tuos, kuriuos jau seniai gaubia mistinės legendos?

Manoma, kad Trečiasis reichas Antarktida domėjosi turėdamas tikslų įrengti apsaugos bazes banginius medžiojančioms flotilėms. Tiesa, yra ir kur kas įdomesnių versijų, nors jas, dėl mistikos koncentracijų, net ir mokslinėmis-fantastinėmis pavadinti būtų sunku. Trumpai apie jas. Kalbama, neva ekspedicijos į Tibetą metu naciai sužinojo, kad Antarktidos gelmėse glūdi šis tas įdomaus. Kažkokios plačios, šiltos kiaurymės, angos. O jose – arba ateivių, arba kadaise Antarktidoje galbūt klestėjusios išsivysčiusios civilizacijos pėdsakai. Iškelta ir versija, jog Antarktida gali būti ne kas kita, o kadaise mistiškai pradingusi Atlantida. Prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią vokiečių povandeniniai laivai Antarktidą kaustančiuose ledynuose neva aptiko slaptą praėjimą, kuriuo praplaukę pateko į vidų – į minėtąsias kiaurymes. Toliau legendos nebesutampa. Vienoje versijoje tvirtinama, jog naciai po Antarktidos ledu pastatė ištisus miestus, kitoje – jog naciai susitarė su olų gyventojais ir apsigyveno laisvuose gyvenamuosiuose plotuose. Antarktinių mitų autoriai po ledu „kiša“ ir Liuftvafės (nacistinės Vokietijos oro pajėgų) deimantus - „skraidančias Trečiojo reicho lėkštes“, gandų apie kurias apstu knygose, filmuose, televizijos laidose ir internete. Esą visus šiuos skraidančius aparatus naciai taipogi paslėpė Antarktidos urvuose. Ten jų technologijos buvo ištobulintos ir naudojamos dar ir dabar. Visi skandalingieji NSO – ne kas kita, o tos pačios „antarktidinės nacių lėkštės“.

Istorijas apie poliarinius ateivius ir poliarinius vokiečius vertinti rimtai lyg ir būtų sudėtinga. Tačiau kaip traktuoti Dž.Skiperio aptiktą angą, „lėkštę“ ir ežerus? Juk pro tą angą laisvai galėtų skraidyti NSO. Aptikta „lėkštė“, panašu, – tikra. Gal net iš kitos planetos. Tik atrodo šiek tiek apledėjusi – tarsi išlindusi iš sniego ir ledo – galbūt dėl globalinio atšilimo, galbūt atpustyta vėjų. O nukaldino ją, ko gero, tie vaikinai, kurie gyveno ir galbūt tebegyvena šiltose Antarktidos įsčiose. O ežerai? Juk jie – kaip tik liudijimas, jog tos paslaptingosios angos iš tiesų egzistuoja. Per tuos ežerus, ko gero, ir šildoma nacių regėtoji Širmacherio oazė. Ir ji ten, Antarktidoje, ko gero – ne vienintelė. Tad gal iš tiesų kaip tik ten 1945 m. neva buvo pristatytas ir gyvas fiureris A.Hitleris su žmona Eva Braun? Jo povandeninį laivą Antarktidon atlydėjo ištisa povandeninių laivų eskadrilė (aštuoni laivai) – „Fiurerio konvojus“. Ten, spėjama, A.Hitleris išgyveno iki 1971 m., o kai kuriais duomenimis – ir iki 1985-ųjų.

Gražaus savaitgalio ir smagios balandžio 1-osios! :)