Amžiaus paslapčių išslaptinimas. Trumpas pasirašė įsakymą. „Sudrebės JAV pamatai“

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo išslaptinami dokumentai apie Johno F. Kennedy (1963 11 22), jo brolio Roberto F. Kennedy (1968 06 06) ir Martino Lutherio Kingo jaunesniojo (1968 04 04) nužudymus.

„Praėjus daugiau nei 50 metų po prezidento Johno F. Kennedy, senatoriaus Roberto F. Kennedy ir Martino Lutherio Kingo jaunesniojo nužudymo, federalinė vyriausybė nepaviešino visų su šiais įvykiais susijusių dokumentų. Jų šeimos ir Amerikos žmonės nusipelno skaidrumo ir tiesos. Nacionalinis interesas yra pagaliau nedelsiant paskelbti visus įrašus, susijusius su šiomis žmogžudystėmis“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

„Bloomberg“ pažymi, kad D. Trumpas pažadėjo paviešinti šiuos dokumentus per pirmąją prezidento kadenciją, tačiau nusileido žvalgybos bendruomenės prašymui didžiąją dalį įslaptintos medžiagos laikyti paslaptyje. Trumpas dar kartą priminė savo pažadą per 2024 metų rinkimų kampaniją.

D. Trumpo Ovaliame kabinete pasirašytame įsakyme teigiama, kad viešasis interesas nusvers bet kokią galimą žalą gynybai, žvalgybai, teisėsaugai ar diplomatinėms operacijoms.

Dabar per 15 dienų nacionalinės žvalgybos direktorius ir generalinis prokuroras turi pateikti JAV prezidentui planą, kaip išleisti visus įrašus apie Johno F. Kennedy, Roberto F. Kennedy ir Martino Lutherio Kingo mirtį.

Dešimtmečius sklando sąmokslo teorijos, teigiančios, kad Johno F. Kennedy žudikas Lee Harvey Oswaldas nebuvo vienas, o bendradarbiavo su SSRS, kubiečiais ar net JAV CŽA.

Milijonai puslapių dokumentų Kennedy byloje jau buvo išslaptinti, o archyvuose liko tik keli tūkstančiai.

Tarp naujausių buvo CŽA pranešimai, kuriose užfiksuoti Osvaldo apsilankymai Kubos ir Sovietų Sąjungos ambasadose Meksikoje likus kelioms savaitėms iki žmogžudystės.

Ekspertai abejoja, ar archyvuose yra kokių nors rimtų apreiškimų, galinčių pakeisti visuotinai priimtą įvykių versiją.