Harvardo mokslininkas. „Marse buvo civilizacija.“ Ją sunaikino branduolinis karas

Apie tai rašo „The Daily Mail“.

Keista Brandenburgo teorija pasirodė dar 2014 m. Tada mokslininkas pirmą kartą pasiūlė, kad Marso planetos raudoną spalvą gali lemti termobranduolinis sprogimas. Mokslininkas teigė, kad Raudonosios planetos paviršiuje esantys cheminiai elementai atitinka cheminius elementus, kurių galima rasti šalia branduolinių bandymų vietų Žemėje.

Tradicinių pažiūrų besilaikantys mokslininkai tvirtina, kad nėra patikimų fizinių įrodymų, tokių kaip krateris ar radioaktyvių nuosėdų pėdsakai, rodančių dirbtinį branduolinį sprogimą, ir pabrėžia, kad tyrimas buvo paskelbtas palyginti žemo lygio mokslo žurnale. Tačiau dabar Brandenburgo teorija sulaukė naujo dėmesio.

Daktaras ir mokslinės fantastikos rašytojas Jasonas Reza Jorjani vėl paminėjo Brandenburgo tyrimus. Šį tyrimą jis pavadino įrodymu, kad Marse kadaise egzistavo protinga gyvybė.

Pasak Jorjani, kiekviena planeta turi tam tikrą skaičių skirtingų cheminių elementų izotopų, o ksenono-129 izotopų santykis yra vienodas visoje Saulės sistemoje, išskyrus Marsą.

Brandenburgo tyrimai parodė didelę ksenono-129 koncentraciją Marso atmosferoje, taip pat urano ir torio koncentraciją Raudonosios planetos paviršiuje. Ksenonas-129 yra stabilios, neradioaktyvios dujos, kurios yra ksenono, bespalvių, bekvapių ir beskonių dujų, kurių mažais kiekiais galima rasti Žemės atmosferoje, izotopas.

Nors ksenonas-129 atsiranda natūraliai, jis išsiskiria ir termobranduolinės sintezės metu. NASA anksčiau aptiko didesnį nei tikėtasi ksenono-129 izotopo lygį Marso Cydonia regione.

Šis regionas šiauriniame Raudonosios planetos pusrutulyje yra žinomas dėl, Jorjani manymu, dirbtinai sukurtų megalitinių struktūrų, įskaitant tokias, kurios atrodo kaip veidas, ir kitas, kurios atrodo kaip milžiniškos piramidės. Tačiau NASA mokslininkai jau seniai teigė, kad tai optinė apgaulė, kurią sukelia šviesos ir šešėlių žaismas, taip pat paviršiaus morfologija.

Tęsinys kitame puslapyje: