„2026. Lūžio taškas.“ Šiurpi Babos Vangos prognozė

Garsioji akla aiškiaregė Baba Vanga ir toliau stebina pasaulį savo neįtikėtinai tiksliomis prognozėmis, net ir praėjus beveik 30 metų po jos mirties.

Jos prognozės 2026 metams, apimančios platų galimų krizių spektrą – nuo ​​niokojančių stichinių nelaimių ir pasaulinio karo grėsmės iki spartaus dirbtinio intelekto augimo ir net pirmojo kontakto su nežemiška gyvybe, yra ypač nerimą keliančios, rašo „The Times of India“.

Babos Vangos pranašystė apie stichines nelaimes

Viena įspūdingiausių Vangos prognozių 2026 metams yra susijusi su ekstremaliais gamtos reiškiniais. Ji tariamai numatė galingus žemės drebėjimus, griaunančius ugnikalnių išsiveržimus ir ekstremalias oro sąlygas, kurios paveiks 7–8 % planetos sausumos.

Šios nelaimės gali kelti grėsmę žmonių gyvybėms, infrastruktūrai ir ekosistemoms visame pasaulyje. Nors ji neįvardijo konkrečių vietų, pastaraisiais metais padažnėjęs stichinių nelaimių skaičius suteikia jos perspėjimams grėsmingo patikimumo.

Pranašystės apie  Pasaulinį karą

Turbūt labiausiai nerimą keliantis Vangos prognozių aspektas yra Trečiojo pasaulinio karo galimybė. Ji tariamai numatė konfliktų tarp pirmaujančių valstybių eskalaciją, įskaitant galimą Kinijos puolimą Taivane ir tiesioginių karinių susidūrimų tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų scenarijų.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje ir Pietų Azijoje tik didina susirūpinimą dėl galimo pasaulinio konflikto eskalacijos.

Dirbtinio intelekto dominavimas ir kontaktas su ateiviais

Vanga taip pat tariamai numatė, kad 2026-ieji gali būti dirbtinio intelekto lūžio taškas. Mašinos ne tik padės žmonėms, bet ir palaipsniui pradės dominuoti pagrindinėse srityse, keldamos susirūpinimą dėl masinio nedarbo, etinių dilemų ir žmonių kontrolės praradimo.

Sparčiai diegiant dirbtinį intelektą 2025 m., šis perspėjimas nėra toks jau ir netikėtas.

Spekuliatyviau interpretuojant, Vanga numatė pirmąjį kontaktą su nežemiška gyvybe 2026 m. lapkritį, aprašydama milžinišką erdvėlaivį, įskriejusį į Žemės atmosferą.

Nors dauguma mokslininkų linksta prie natūralių dangaus reiškinių paaiškinimų, toks tyrėjas kaip Harvardo universiteto mokslininkas Avi Loebas neatmeta dirbtinių objektų atsiradimo šalia Žemės galimybės, o tai skatina susidomėjimą nežemiškos gyvybės tema.