Gyvybė Žemėje – ateivių darbas? Biologas šokiruoja pasaulį

Pagrindinė teorija yra ta, kad gyvybė Žemėje atsirado iš negyvos organinės medžiagos, tačiau jei taip nėra, biologas turi naują teoriją: gyvybė Žemėje atsirado dėl ateivių.

Abiogenezė (Abiogenesis) – gyvybės atsiradimas iš negyvos organinės medžiagos – yra pagrindinė gyvybės kilmės Žemėje teorija, tačiau ji kvestionuojama.

Londono Imperatoriškojo koledžo biologas Robertas Endersas sukūrė abiotinės gyvybės kilmės matematinius modelius, kad patikrintų šią teoriją, tačiau šių modelių rezultatai atrodė arba labai mažai tikėtini, arba neatitiko paleontologinių duomenų.

Modeliavimo rezultatai privertė Endersą giliau susimąstyti apie gyvybės Žemėje kilmę – mokslininkas vis dar atviras abiogenezės teorijai, tačiau jis taip pat išsakė drąsią naują teoriją – gyvybę į Žemę galėjo atnešti ateiviai.

Mūsų planetos istorija siekia maždaug 4,5 milijardo metų, o savo kelionės pradžioje Žemė buvo jauna, iki raudonumo įkaitusi planeta, kur virė magma ir buvo bombarduojama asteroidų bei meteoritų. Laikui bėgant, išsilydžiusi uoliena sukietėjo, sudarydama Žemės plutą, ir buvo absorbuota didžiulio vandenyno, į kurį hidroterminės versmės skleidė karštos mantijos magmos įkaitintą vandenį. Būtent iš šios pirmapradės ugnies jūros atsirado pirmosios gyvybės formos.

2013 m. mokslininkai tyrinėjo saulės išdegintus bazaltus Australijos Pilbara Craton kalnyne ir atrado mikrobinės gyvybės bakterijų, kurios buvo beveik tokios pat senos kaip pati planeta. Tai buvo stromatolitai – nuosėdinės mikroorganizmų formacijos, klestėjusios senovinėse užliejamose lygumose, kurios jau seniai išdžiūvo.

Fosilijos buvo beveik 3,5 milijardo metų senumo, todėl buvo laikomos seniausiu gyvybės įrodymu, kol po ketverių metų Kanadoje buvo aptiktos dar senesnės, 3,77 milijardo metų senumo mikrofosilijos. Šie radiniai, regis, patvirtino hipotezę, kad tai buvo aplinka, iš kurios atsirado pirmoji gyvybė planetoje.

Tačiau šie reliktai negali atsakyti į klausimą, kaip atsirado jų bendras protėvis. Taip pat negali atsakyti ir 4,1 milijardo metų senumo cirkonuose esanti anglis, kuri gali būti dar ankstesnio gyvybės atsiradimo ženklas. Ar elementų jungimasis į ikibiologines molekules ir tų molekulių kaupimasis į kažką sudėtingesnio galėjo lemti kažko, ką būtų galima pavadinti gyvybe, atsiradimą? Dauguma mokslininkų, tyrinėjančių gyvybės kilmę, siūlo tam tikrą šios idėjos versiją.

Dabar biologas Robertas Endresas teigia negalintis atmesti galimybės, kad gyvybę į planetą galėjo atnešti protingi ateiviai, ją teraformavę.

Nors idėja, kad Žemę teraformuoja itin pažangūs ateiviai, iš pagrindinės mokslo perspektyvos gali skambėti kontroversiškai, Endresas nagrinėjo kelias teorines gyvybės kilmės per abiogenezę versijas. Rezultatai rodo, kad tai beveik neįmanoma.

Savo tyrime Endersas, naudodamas matematinius modelius, apskaičiavo, kiek laiko užtruktų atsirasti gyvybei, esant skirtingoms aplinkybėms. Rezultatai rodo, kad kadangi daugelis elementų ir molekulių, laikomų gyvybės komponentais, savaime labai greitai suyra, jie turėtų sudaryti molekules, kurios susilietų su mikrobų gyvybe dar greičiau nei tikėtasi.

Kitame scenarijuje Endresas išbandė, kas būtų nutikę, jei būtų įvykęs antrasis virsmas, apimantis katalizatorius, kurie būtų sukėlę cheminių reakcijų seriją, dėl kurios atsirado gyvybė. Šių modelių sukeltos abejonės paskatino Endresą suabejoti, ar abiogenezė apskritai įvyko.

Endersas neskuba daryti išvadų, ar ateiviai atnešė gyvybę į Žemę. Tačiau jis teigia, kad toks gyvybės atsiradimo planetoje scenarijus yra gana realus.